Policijos pareigūnai stengiasi pateisinti žmonių lūkesčius

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovai, dalyvaujant Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, policijos profesinių sąjungų, apskrities savivaldybių merams ir kitų socialinių partnerių atstovams, praėjusią savaitę pristatė 2023 metų veiklos rezultatus.
Nusikaltimuose pirmauja vagystės
Per 2023 m. Klaipėdos apskrities VPK užregistruota 4 816 nusikalstamų veikų, ištirta – 3 203. Palyginti – 2022 m. užregistruotos 4 788 nusikalstamos veikos, išaiškinta – 3 279. Tarp regist­ruotų nusikalstamų veikų dominavo vagystės (apie 25 proc.), el. erdvėje įvykdytos nusikalstamos veikos (apie 17 proc.), su smurtu artimoje aplinkoje (apie 15 proc.) ir su narkotinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos (apie 14 proc.). Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai tarp visų registruotų nusikalstamų veikų sudaro mažiau nei 4 proc. Per 2023 m. beveik dvigubai išaugo nusikaltimų el. erdvėje – pernai registruoti 569 nusikaltimai, 2022 m. – 298.
Atlikus bylų analizę konstatuojama, kad nuo sukčių pernai Klaipėdos apskrityje nukentėjo daugiau kaip 400 asmenų, jiems padaryta žala siekia per 1,5 mln. eurų. Klaipėdos apskrityje daugiau nei perpus sumažėjo nužudymų – 2023 m. įvykdyti 6, 2022 m. – 13. Beveik 27 proc. sumažėjo nusikaltimų dėl sukčiavimo (pagal LR BK 182 str. 1–3 d.) – 2023 m. registruotos 224 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 305. Su smurtu artimoje aplinkoje susijusios nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrityje vis dar yra tarp dominuojančių, tačiau pareigūnai pastebi, kad jų nuosekliai mažėja ir 2023 m. registruotų nusikalstamų tokio pobūdžio veikų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus – 2023 m. registruotos 497, 2022 m. – 537, o, pavyzdžiui, 2019 m. – 800.
Eismo saugumas gerėja
Eismo saugumas taip pat yra vienas iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų. Statistika rodo, kad pareigūnų vykdomos priemonės duoda rezultatų – 2023 m. padėtis Klaipėdos apskrities keliuose yra geriausia per pastaruosius šešerius metus. Pernai visos apskrities keliuose buvo užregistruoti 324 įskaitiniai eismo įvykiai, tai yra 15 proc. mažiau nei 2022 m., kai buvo užregistruotas 381 eismo įvykis. Per juos 2023 m. žuvo 14 žmonių, 2022 m. fiksuota 17 mirčių keliuose.
Sužeistų asmenų skaičius taip pat mažėjo – 2023 m. per eismo įvykius nukentėjo 369 asmenys, 2022 m. – 464. Beveik perpus sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai – 2023 m. registruoti 9, 2022 m. – 14 tokių eismo įvykių. Daugiausia avarijų, per kurias nukenčia žmonės, fiksuota uostamiestyje – 150, per jas žuvo motociklo vairuotojas ir pėsčiasis, sužeisti buvo 166 žmonės. Kretingos rajone eismo įvykiai 2023 m. pareikalavo daugiausia mirčių – čia žuvo penki asmenys – 4 automobilių vairuotojai ir pėsčiasis, Klaipėdos rajone užgeso keturios gyvybės – automobilio vairuotojo, motociklininko ir dviejų pėsčiųjų.
Pagrindine skaudžių eismo įvykių priežastimi, pasak pareigūnų, išlieka leistino greičio viršijimas ar saugaus nepasirinkimas. Taip pat vyrauja reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą nevykdymas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Net ketvirtadalio eismo įvykių priežastimi 2023 m. tapo pareigų pėstiesiems nevykdymas – fiksuota 81 avarija, kai transporto priemonės kliudė pėsčiuosius. Palangoje apie trečdalį visų įskaitinių eismo įvykių sudarė susidūrimai su dviračiais ar paspirtukais.
Dėmesys – prevencijai
Itin didelį dėmesį savo veikloje Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai skiria ir prevencijai – per 2023 m. visoje apskrityje pareigūnai surengė 1 877 prevencinius renginius, švietimo ir ugdymo įstaigose vaikams bei jaunimui skaitytos 1 068 paskaitos. Viešąją tvarką ir eismo saugumą užtikrinti pareigūnams padėjo 104 policijos rėmėjai, kurie savanoriškai dirbo apie 3 500 valandų (2022 m. buvo 73 policijos rėmėjai) Klaipėdos apskrityje 2023 m. veikė 277 saugios kaimynystės grupės, o uostamiesčio saugios kaimynystės grupė Birutės g. 17A – respublikiniame Saugių kaimynysčių grupių gerosios praktikos iniciatyvų konkurse pernai užėmė II vietą. Siekiant informuoti gyventojus, skatinti juos labiau saugoti save ir savo turtą, pernai apskrityje pareigūnai surengė 1 482 susitikimus, kuriuose dalyvavo beveik 27 000 žmonių. Kalbėta smurto artimoje aplinkoje, vagysčių prevencijos, saugaus eismo, saugumo elektroninėje erdvėje, prekybos žmonėmis nusikaltimų užkardymo, taip pat socialinės atskirties mažinimo ar pagyvenusių žmonių informavimo kaip netapti nusikaltimo aukomis temomis.
Itin daug dėmesio skiriama ir saugios aplinkos ugdymo įstaigose užtikrinimui. 2023-12-01 uostamiesčio Kultūros fabrike vyko Klaipėdos apskrities VPK ir uostamiesčio savivaldybės surengta konferencija „Mokykla, savivalda, policija – ką mes visi galime geriau?“ Joje keltas tikslas, kad institucijos betarpiškai bendradarbiautų ir operatyviai dalytųsi informacija apie realią situaciją uostamiesčio mokyklose, susijusia su psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir platinimu.
Veiklos rezultatus – teigiamai
Apibendrindamas pernai nuveiktus pareigūnų darbus, Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas ypač džiaugėsi stabiliai aukštu visuomenės pasitikėjimu policija.
„Klaipėdos apskrities gyventojų pasitikėjimas policija šalies vidurkį lenkia keletą metų iš eilės ir siekia net 84 proc. Policijos pareigūnai ir toliau dės visas pastangas, kad pateisintų žmonių lūkesčius – pagrindiniai Klaipėdos apskrities VPK veiklos prioritetai šiemet bus viešosios tvarkos ir saugaus eismo užtikrinimas, nepilnamečių daromų teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų el. erdvėje ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų atskleidimas“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, teigiamai vertindamas praėjusių metų Klaipėdos apskrities VPK veiklos rezultatus, pabrėžė bendravimo su socialiniais partneriais svarbą. „Klaipėdos apskrities policija, kaip ir visos Lietuvos policija, su socialiniais partneriais yra ir turi išlikti lyg vienas kumštis, nes gerus rezultatus galima pasiekti tik veikiant kartu, keičiantis žiniomis ir gerąja patirtimi“, – sakė generalinis komisaras R. Požėla.
Parengta pagal pranešimą spaudai
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.