Premjero ir gargždiškių susitikime – šalies aktualijos be patoso

LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis penktadienį Gargžduose viešėjo jau antrąjį kartą. Gargždų kultūros centro fojė susitiko su gyventojais, viešojo sektoriaus darbuotojais, o vėliau apsilankė UAB „Mars Lietuva“.

„Tapęs Vyriausybės vadovu daviau sau pažadą, kad aplankysiu 60 savivaldybių. Du trečdalius to darbo jau padariau“, – atskleidė S. Skvernelis, kuris Gargžduose viešėjo LR Seimo nario Broniaus Markausko kvietimu.

Viešasis sektorius: „išpūstas“, bet neefektyvus

Parlamentaras B. Markauskas pasidžiaugė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiu pavyko valdžią priartinti prie žmonių. Klaipėdos rajone jau lankėsi 4 ministrai, 2 viceministrai, kurie galėjo įvertinti rajono problemas ir potencialą iš arčiau. Ministrą Pirmininką pasitikęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vac­lovas Dačkauskas pastebėjo, kad gyventojai turėjo unikalią galimybę užduoti klausimus tiesiogiai premjerui, be jokių tarpininkų – akis į akį.

Tądien premjeras jau lankėsi Skuode, Kretingoje, o Gargždai buvo paskutinė susitikimo su gyventojais ir verslo sektoriumi stotelė.

Ministras Pirmininkas akcentavo, kad vienas iš didžiausių šių dienų iššūkių – viešasis sektorius. Šiuo metu jis yra didelis – 380 tūkst. žmonių. „Esame penkti pagal dydį, yra tik 4 nacionalinės valstybės, kurios turi didesnį viešąjį sektorių. Tačiau ar esame patenkinti paslaugų kokybe? Ar darbas viešajame sektoriuje pakankamai gerai apmokamas?“ – aktualius klausimus kėlė S. Skvernelis. Anot jo, atėjo tas metas, kai viešojo sektoriaus darbuotojai vienu metu reikalauja didesnių atlyginimų, dėl to lėšų skirstymas primena antklodės tampymą į vieną ar kitą pusę. „Kad išvengtume politikavimo, reikia apsispręsti ir teisės aktais įtvirtinti, kam ir koks atlygis turi būti. Sudaryta derybų grupė dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų finansavimo vasario pabaigoje baigs darbą ir reikės numatyti proporcijas. Pavyzdžiui, kad gydytojo darbo užmokestis turėtų būti 3 vidutiniai darbo užmokesčiai, mokytojo – vėlgi konkretizuoti. Teks apsispręsti“, – akcentavo Ministras Pirmininkas.

Biudžetas viršijo planus

Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog tie pinigai, kurie skiriami viešajam sektoriui, yra mūsų visų biudžeto. Nors jis yra pakankamai didelis, anot S. Skvernelio, be reformų visų finansinių poreikių nepatenkinsime. Jis priminė, kad daug politinių oponentų jiems ne kartą sakė, jog neįvykdys biudžeto, tačiau skaičiai byloja ką kitą. „Planuodami 2018 m. biudžetą daug dėmesio skyrėme sunkiausiai besiverčiantiems, kad jei atsispirtų nuo skurdo. Buvo priekaištauta, kad pokyčių krepšelyje – reformoms – buvo numatyta 600 mln. Eur. Iš jų trečdalis – „šešėliui“ ištraukti. Baigėsi metai. Turime rezultatą. Biudžete pajamų gavome 1,5 proc. daugiau nei buvome suplanavę, t. y. per 132 mln. Eur. 2017 m. – 713 mln. Eur daugiau surinkome“, – atsakingo planavimo rezultatais džiaugėsi premjeras.

Anot jo, dėl „šešėlio“ netenkama pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau jau 2018 m. pavyko surinkti 7,5 proc. daugiau PVM. Jei lygintume su ankstesniais metais, tai pokytis dar didesnis. Antras mokestis pagal svarbą – akcizai. Pasiektas rezultatas, jog šiemet yra mažiausias vartojimas alkoholio per 10 metų ir surinkta 8 proc. daugiau akcizo už alkoholį.“

Kodėl surinkę daugiau negalime išdalinti žmonėms? „Esame euro zonos šalis, turime įsipareigojimus tiek nacionalinės fiskalinės drausmės, tiek kaip euro zonos šalis. Turime savo išlaidų dydį, kiek galime per metus išleisti. Jei didiname išlaidas kažkurioje srityje, turime ta pačia suma sumažinti kitoje. Biudžetui svarbu balansas“, – paaiškino S. Skvernelis.

Jis pasakojo, kad yra kaupiamas rezervas „juodai dienai“, jau šių metų pabaigoje planuojama turėti 1,5 milijardo Eur fondą, sukauptą krizei. Taip pat dengiama valstybės skola, vien beveik 500 mln. Eur per metus mokama už palūkanas ir administravimą.

Slengiškių „Brexitą“ klampina politikavimas

Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas premjero teiravosi dėl socialinių būstų plėtros programos rengimo, nes laukiančiųjų eilėje vis daugėja, o paskolos žmonės negauna. S. Skvernelio žiniomis, paskolą vis dėlto įmanoma gauti. Yra vykdoma jaunų šeimų būstų įsigijimo skatinimo programa. Dotacija siekia nuo

15 iki 20 proc. vertės. Apie 300 šeimų jau pasinaudojo šia lengvata, šiemet planuojama tokių šeimų bus 800, o gal net daugiau. Jei paskolos pasiimti vis dėlto neįmanoma, galima arba statyti, kas brangu ir ilgai trunka, arba nuomoti ir pernuomoti.

Parlamentaras B. Markauskas užčiuopė Slengių noro prisišlieti prie uostamiesčio aktualiją ir prašė premjero neskubinti procedūrų. Svarbu viską išdiskutuoti su gyventojais, nes kai kuriais atžvilgiais jų pretenzijos rajonui nėra pagrįstos. „Dabar vyksta savivaldybių tarybų rinkiminė kampanija, tad ne laikas priimti tokius sprendimus, yra per daug politizavimo. Tačiau bet kuriuo atveju žmonių balsas turi būti išgirstas. Vyriausybė sprendimą priims atsižvelgusi į visas nuomones“, – užtikrino premjeras.

Baseino temos neaplenkė

Vėliau pasipylė gyventojų klausimai. Juos uždavė patys aktyviausieji, mat kiekvieną meras V. Dačkauskas pažinojo ir pristatė, nors tai nebuvo suplanuota. Susirinkusiesiems buvo aktuali Dumpių teritorijos problematika, taip pat iškelti Pajūrio regioninio parko teritorijos apribojimų klausimai.

Ignas Vaičeliūnas ragino nepamiršti, jog čia yra naftininkų sostinė, tad teiravosi premjero, ar numatoma naftos gavyba jūroje. „Taip, pirmiausia bus skelbiamas konkursas atlikti žvalgybą jūroje“, – informavo Ministras Pirmininkas.

Vaclovas Griušys uždavė visiems gargždiškiams aktualų klausimą, ar bus Gargžduose baseinas. „Pats turėjau skepticizmo, kad galbūt baseino nereikia kiekviename miestelyje, kad galima kooperuotis ir nuvykti, kur jis yra. Tačiau dažniausiai taip nebūna. Tokių objektų reikia, tačiau projektai turi būti adek­vatūs pagal poreikį ir finansines galimybes. Jau kovo 1 d. bus atidarytas Palangos baseinas“, – užsiminė premjeras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių