PRICER.LT VASARIO KAINŲ TYRIMAS: KAINOS SKRENDA Į KOSMOSĄ, VALDŽIA JAS STEBI, O PIRKĖJAI STEBISI IR NEŽINO KAS BUS TOLIAU
Jau galime užtikrintai pasakyti, kad 2025 m. kainos skrenda į kosmosą, o valdžia, jas stebi per savo langelius, o eiliniai pirkėjai spėlioja, ar kaitri infliacijos saulė nesudegins piniginės turinio. Kol kas tiek energetikos, tiek atskirų žaliavų kainos, tiek verslų apetitai tikrai nusiteikę gerokai pakratyti jas, nors metai dar tik prasideda. Bet apie viską iš eilės…
2025 metų vasario Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad
pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2025 sausio mėnesiu brango + 0,33 Eur (+ 0,5 proc.), ir buvo + 2,45 Eur (+ 3,6 proc.) brangesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį. Jeigu lyginti su prieškariniu 2022 vasario mėnesiu, krepšelis yra + 10,93 Eur (+18,2 proc. ) brangesnis.
2025 metų vasario mėnesio Pricer.lt pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingas
- Maxima mažina krepšelio kainą – 3,06 Eur ir lieka pirmoje vietoje
- Lidl mažina kainą – 1,78 Eur ir atsistoja antroje vietoje
- Barbora didina kainas + 4,93 Eur ir atsiranda trečioje vietoje
- Norfa mažina krepšelio kainą – 2,43 Eur ir atsistoja ketvirtoje vietoje
- Rimi didina kainą + 1,71 Eur ir stoja į penktą vietą
- e-Rimi didina kainas + 2,31 Eur ir atsistoja šeštoje vietoje
- IKI mažina krepšelio kainą – 0,31 Eur ir stovi septintoje vietoje
- Last Mile (IKI internetinė parduotuvė) didina kainas + 1,29 Eur ir stovi septintoje vietoje
- Skirtumas tarp pigiausio (Maxima) ir brangiausio (IKI internetinė parduotuvė) krepšelio yra 25,15 Eur arba 43,4 procento.
Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2025 vasario mėnesio analizė rodo, kad
lyginant su 2025 sausio mėnesiu kainos kyla + 1,46 Eur (+ 2,3 proc.), 2025 vasario mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo + 6,54 Eur (+ 11,0 proc.) didesnė už 2024 vasario mėnesio krepšelį. Palyginus su prieškariniu 2022 sausiu populiarių ir gerai žinomų prekių krepšelis brango 18,34 Eur arba + 38,7 proc. Taigi mes vėl turime žinomų prekių ženklų krepšelio kainos rekordą.
2025 metų vasario mėnesio Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitingas
- Norfa mažina kainas – 0,95 Eur ir lieka pirmoje vietoje
- Rimi didina kainas + 2,10 Eur, E-Rimi didina krepšelio kainą + 1,60 Eur ir dalinasi antrą ir trečią vietas
- Barbora didina kainas + 2,72 Eur, Maxima didina kainas + 0,84 Eur ir dalinasi ketvirtą ir penktą vietas
- Last Mile (IKI elektroninė parduotuvė) didina kainą + 1,90 Eur ir atsistoja šeštoje vietoje
- IKI didina kainą + 2,00 Eur ir atsistoja į šeštą vietą
- Skirtumas tarp pigiausio (Norfa) ir brangiausio (IKI) tinklų žinomų prekių ženklų krepšelių – 6,28 Eur, 10,2 procento
Prekės
Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų brango 36 prekės, pigo 14, 2 kainos nekito.
Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 19 prekių iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – pigiausi obuoliai, juodasis šokoladas „Karūna“, pigiausias juodasis šokoladas, pigiausias jogurtas, pigiausi pomidorai, pigiausia malta skrudinta kava, malta kava „Jacobs Kronung“, silkių filė „Zigmas“, vištų kiaušiniai.
Pigo 14 prekių, reikšmingai (daugiau nei 10%) – 4: pigiausia biri juoda arbata, bulvės, šaldyta jūros lydekos filė, kiaulienos kumpis be kaulo.
| Lyginamoji pozicija | 2/27/2025 | 2/27/2024 | 2025.02.27 su 2024.02.27 |
| Pigiausi makaronai (1 kg) | 0.90 | 0.90 | 0.0% |
| Makaronai (sraigteliai) „PASAKA” (1 kg) | 1.98 | 1.98 | 0.0% |
| Juoda raikyta NAMINĖ duona „Baltasis pyragas” (1 kg) | 2.54 | 2.55 | -0.4% |
| Saldžios grietinėlės DVARO sviestas, 82% rieb. (1 kg) | 14.38 | 14.52 | -1.0% |
| Juodoji arbata „LIPTON YELLOW LABEL TEA” (1 kg) | 51.80 | 52.37 | -1.1% |
| Pigiausia karštai rūkyta kiaulienos nugarinė be kaulo, I rūšis (1 kg) | 5.34 | 5.52 | -3.2% |
| Malta kiauliena, 30% rieb. (1 kg) | 3.57 | 3.72 | -4.1% |
| Pigiausi avižiniai dribsniai (1 kg) | 0.95 | 1.00 | -5.0% |
| Pigiausias smulkus baltasis cukrus (1 kg) | 0.84 | 0.89 | -5.6% |
| Viščiukų broilerių ketvirčiai (1 kg) | 2.12 | 2.25 | -5.8% |
| „PANEVĖŽIO PLIUS” cukrus, (1 kg) | 1.16 | 1.24 | -6.0% |
| Pigiausios pomidorų sultys, 100% (1 l) | 0.92 | 1.01 | -9.7% |
| Kiaulienos kumpis be kaulo (1 kg) | 3.44 | 3.83 | -10.2% |
| Pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, be odos, grynasis kiekis be glazūros (1 kg) | 6.28 | 7.59 | -17.3% |
| Bulvės (1 kg) | 0.44 | 0.54 | -18.9% |
| Pigiausia biri juodoji arbata (1 kg) | 3.51 | 5.34 | -34.2% |
Prekių kainų dinamika
Detali informacija apie prekių kainas ir jų dinamiką: https://public.tableau.com/app/profile/pricer.lietuva/viz/Prekikaindinamika/Prekikaind
Kiauliena
Kiaulienos kaina krenta – 12,8 proc. lyginant su praeitais metais. Žinia gal ir gera, tačiau mes matome tik kad akcijų kainos tokios pačios, kaip praeitais metais. Mažėjančia kaina verslas dalintis neskuba.
Vištiena
Vištienos kainos kiek auga: + 9,1 proc. didesnės nei 2024 metais. Atsiplėšimas nuo praeitų metų vis didesnis, ko gero įtakos turi paukščių ligos. Beje kiaušinių kainos irgi papuolė į labiausiai brangstančių prekių dešimtuką su 20 procentų brangimu.
Pieno ir jo produktų kainos
Pieno produktai brangsta toliau, lietuviškos supirkimo kainos toliau išlieka didesnės už ES vidurkį, o ir kainos kilimo dinamika didžiausia visoje ES. Taigi, tikėtis, kad pieno produktų kainos mažės, negalime.
Ko galime tikėtis artimiausiu metu?
Mes šiuo metu turime „mikro” 2022 metus, kai buvo kilusi energetinė krizė. Verslas iš to pasimokė, o valdžia – ne.
Kodėl 2022 metai? Nes vėl brangsta degalai, energetika, paskolos verslui yra brangesnės nei EURO zonos vidurkis.
Ką 2022 metais suprato verslas? Tai, kad aiškios komunikacijos ir veiksmų stabilizuojant situaciją iš valdžios nebus ir tai, kad už būtinąsias prekes pirkėjas vis vien sumokės – kainos kils 10 procentų, pardavimo kiekiai nukris 2-3 procentus, bet pinigų srautai liks pozityvūs + 7-8 procentai – visai geras gyvenimas. Juo labiau, kad vyriausybė dar kažkokioms kainų tarybom gąsdina, tai reikia priekin užsimesti, kol neprasidėjo.
O visa kita: žaliavų (pieno, kavos, kakavos, ryžių, vištienos) ar kitų žaliavinių prekių pasvyravimai tik papildomas informacinis fonas.
Bet verslas išmoko, kad jei kyla resursų (paskolų, žaliavų, energetikos, darbo jėgos kainos), tarkim 20 procentų, tai reikia priekin mostelėti 30 procentų, nes maža ką. O pirkėjas niekur nedings, neišvažiuos gi visa Lietuva apsipirkti į Lenkiją.
Valdžia taip ir neišmoko, kad esant tokioms situacijom reikia valdyti ne tik rinkėjų, bet ir verslo lūkesčius – veiksmais ir komunikacija užtikrinant prognozuojamas pirminių žaliavų (plačiąja prasme – nuo darbo jėgos iki finansavimo) kainas, mokesčių dydžius.
Vartotojas šiuo atveju lieka silpnoji pusė, kuris tik stebi savo plonėjančią piniginę. Jis žino ką daryti: smunkanti maitinimo verslo apyvarta ir bankrotai aiškiai rodo, kad jis taupo. Patarti mažiau valgyti skamba kiek makabriškai, bet piktintis ir viešinti pamatytas „superkainas” galėtų ir daugiau, nes, kad ir kaip bebūtų visi verslai bijo dėl savo reputacijos, tai bent tai yra kažkoks instrumentas.
Mūsų laukia eiliniai nelengvi metai, kai kainos augs, valdžia jas stebės, o mes, pirkėjai, jomis stebėsimės.
Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo vasario 27 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir “Rimi.lt”. Daugiau informacijos apie Pricer pigiausių prekių krepšelį ir Pricer žinomų prekinių ženklų krepšelį rasite www.pricer.lt
Papildoma informacija:
Išsami informacija apie visą atliktą kainų tyrimą ir kainų tyrimo metodologiją pateikiama https://naujienos.pricer.lt/pricer-lt-vasario-kainu-tyrimas-kainos-skrenda-i-kosmosa-valdzia-jas-stebi-o-pirkejai-stebisi-ir-nezino-kas-bus-toliau/
