Priekulėje atidaryta Šv. Jokūbo kelio atkarpa tęsis 480 kilometrų

Šv. Jokūbo kelio atkarpą Priekulė–Vanagai–Švėkšna atidarė Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių, parapijų, seniūnijų atstovai

Priekulės kultūros centro aikštėje vyko neeilinis renginys: minint Pasaulinę turizmo dieną atidaryta piligrimų kelio Vakarų Lietuvoje suženklinta atkarpa Priekulė–Vanagai–Švėkšna, susieta su visame pasaulyje žinomu Šv. Jokūbo keliu, vedančiu į šiaurės vakarų Ispanijos miestą Santiago de Compostela. Į naujai atidarytą Šv. Jokūbo piligrimų kelio atkarpą patenka net 10 Vakarų Lietuvos savivaldybių teritorijų. Piligrimų kelio atkarpa vingiuos net 480 kilometrų.

Dalyvauja 10 savivaldybių

Šv. Jokūbo kelias – per Lietuvą besidriekiantis tarptautinis, pažintinis, kultūrinis, piligriminis kelias, skirtas tiek savarankiškam, tiek organizuotam keliavimui pėsčiomis arba dviračiais. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, bendradarbiaudamas su Vakarų Lietuvos savivaldybių turizmo informaciniais centrais, vykdo Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje“. Šiuo metu projektas tik įsibėgėja, jį planuojama užbaigti ateinančių metų rugsėjo mėnesį.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė minėjo, kad prie idėjos įsilieti į Šv. Jokūbo kelią pakviestos net 10 savivaldybių: Klaipėdos rajono ir miesto, Palangos, Kretingos, Plungės, Telšių, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko rajonai.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė minėjo, kad prie idėjos įsilieti į Šv. Jokūbo kelią pakviestos net 10 savivaldybių.

„Atrodė, daug padarėme, bet ir dar daug darbo laukia. Kad būtų stipresnė motyvacija siekti užsibrėžtų projekto tikslų dirbti, atidarėme bent vieną Šv. Jokūbo kelio atkarpą Vakarų Lietuvoje. Jį patys praeisime, pajausime ir akivaizdžiai įvertinsime, ar gerai mums pasisekė parengti pirmąją atkarpą“, ‒ kalbėjo D. Buivydienė ir nuoširdžiai dėkojo Agluonėnų, Priekulės ir Kretingalės seniūnijų seniūnams už organizuotumą ir pagalbą prižiūrint, kad sklandžiai vyktų atkarpos ženklinimas.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas piligrimams linkėjo gero kelio, susirasti naujų draugų ir pažadėjo, kad pats tikrai praeis Šv. Jokūbo kelio atkarpą Vakarų Lietuvoje. Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Zigmantas Merliūnas pasidžiaugė, kad kaimyniniai rajonai ir toliau vis glaudžiau bendradarbiauja. „Turėjome rajono bendrą sieną, turėjome bendras marias, kurios mus jungia, dabar dar turim ir Šv. Jokūbo kelią. Visi kartu pamatysime, koks gražus ir įdomus mūsų kraštas“, ‒ kalbėjo Z. Merliūnas.

Nuo šventovės iki šventovės

Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Julius Meškauskas atidarymo renginyje pastebėjo, kad labai svarbu atrasti tiltą – ryšį kasdienybėje tarp savęs ir šeimos, darbo. „Būtent Šv. Jokūbo piligrimų kelias ir yra laikas pabūti su savimi. Dažniausiai tą tiltą, ryšį randame tik susikaupę savyje, ieškodami pirmiausiai savyje ryžto, artumo. Piligrimų kelias ir yra ieškoti Aukščiausiojo pagalbos, kad jis laimintų, duotų išminties“, ‒ kalbėjo klebonas J. Meškauskas.

Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Viktoras Ačas teigė, kad piligrimystė – tai sugrįžimas prie savo šaknų, o Šv. Jokūbo kelias – krikšto šauksmas. „Tai sugrįžimas prie autentiškų vertybių ir kartu sugrįžimas prie dvasios, proto švarumo. Jūs pažiūrėkite – Šv. Jokūbo kelias, ne kas kita kaip kelias nuo bažnyčios prie bažnyčios, nuo šventovės prie šventovės“, ‒ atkreipė dėmesį klebonas V. Ačas.

„Ne tik žmogaus rankų darbas brangus ir vertingas, bet ir Dievo rankų darbai. Aš tikiuosi, kad jūs eidami tais keliais apie tai susimąstysite, prisiminsite pirmiausia matydami gamtą – tai yra Dievo rankų darbai“, ‒ ragindamas ryžtis nueiti ne vieną atkarpą Šv. Jokūbo kelyje ir pamatyti Dievo malonės spindulius kalbėjo Vanagų evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis.

Karklės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Žilinskis, nuėjęs 8 km iki Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios, piligrimų kelio atkarpos šventėje akcentavo judėjimo naudą. „Į Šv. Jokūbo kelią sueina du dalykai: fizinė sveikata, žmogus tampa sveikas, kai jis vaikšto, o tada stiprėja ir dvasinė sveikata. Sustojęs prie bažnyčių, lurdų, dvasinių vietų, kuriose gali susikaupti maldai, gali tai patirti ir keliaudamas“, ‒ kalbėjo M. Žilinskis.

Pirmieji įspūdžiai puikūs

Net 80 piligrimų susirinko į jau suženklintos Šv. Jokūbo kelio atkarpos Priekulė–Vanagai–Švėkšna atidarymą. Priekulėje perkirpus atidarymo juostą dalyviai pėsčiomis patraukė į 8 km piligriminį Šv. Jokūbo kelio žygį iš Priekulės į Vanagus. Žygiui buvo pagamintos atminimo skarelės ir atšvaitai, atributika išdalinta šventės svečiams ir piligrimams.

Prieš kelionę piligrimai buvo vaišinami kafija ir lietuvininkų pyragais bei klausėsi koncerto. Prie Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos įrengtoje stovyklavietėje dalyviai buvo pasitikti su šiltu troškiniu, vėliau šventinė programa tęsėsi Švėkšnoje, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Dalyviai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po šią išskirtinę bažnyčią bei apžvelgti apylinkes iš bažnyčios apžvalgos bokšto aikštelės.

Žygeiviai kelią nuo Priekulės iki Vanagų įveikė su gera nuotaika.

Pirmasis nuo Priekulės iki Vanagų šv. Jokūbo kelio atkarpą įveikęs klaipėdietis Kasparas Kančauskas džiaugėsi, kad kelio ženklus buvo nesudėtinga rasti. Gargždiškė pedagogė Daiva Kontrimienė, pasakodama žygio įspūdžius, labai pasidžiaugė galimybe pajausti piligrimystės dvasią. „Viskas buvo organizuota labai sklandžiai, nuoširdžiai rūpinantis žygeiviais. Buvome apsupti dėmesio, pamaitinti, edukacinė programa įvairi ir prasminga“, – gero žodžio piligriminio kelio atkarpos atidarymo organizatoriams negailėjo žygeivė Daiva.

Ispanijoje Šv. Jokūbo kelio tradicija yra tūkstantmetė, ypač atgijusi pastaraisiais dešimtmečiais. 1988-aisiais per metus prancūziškuoju Šv. Jokūbo keliu keliavo jau kiek daugiau nei 3000, o 2019-aisiais – daugiau nei 347 000 piligrimų. Anot arkivyskupo emerito L. Virbalo SJ, ne bet kokį turistinį kelią gali pavadinti Šv. Jokūbo keliu. Kelias, kuris turi piligrimines tradicijas, tampa ir kultūrinis. Tai vietos, kurias gali pasiekti, – aplankyti šventovę ir ten rasti šviesos.

Monika CALZONAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių