Priekulės apylinkės tyrėjas – geriausias šalyje
Geriausias šalies tyrėjas dirba Priekulėje. Šalies viešosios policijos pareigūnų konkurse triumfavo Klaipėdos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio tyrėjas Ramūnas Norvilas. „Banga“ smalsavo, kokia geriausio tyrėjo kasdienybė, sutinkami iššūkiai ir koks jo gyvenimas uždarius komisariato duris.
Apylinkės inspektorius – visų galų meistras
– Kokia Jūsų patirtis policijoje?
– Klaipėdos rajono policijos komisariato duris pravėriau būdamas 19 metų. Pareigūno karjerą pradėjau rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje dirbdamas tyrėju. Vėliau dvejus metus dirbau kelių patruliu, o dabar jau septintus metus esu apylinkės inspektorius. Šiame darbe nebūna monotonijos. Kiekvienas pareiškimas, kiekvienas skundas ar problema yra skirtingi. Kiekviena diena – lyg naujiena, kurią lydi vis nauji iššūkiai.
– Pasidalinkite geriausio šalies tyrėjo kasdienybe. Su kokiais sunkumais tenka susidurti?
– Šis darbas universalus – savo apylinkėje tiriame nusikaltimus, patruliuojame, užtikriname tvarką, vykdome eismo priežiūrą, reaguojame į gyventojų pranešimus. Turbūt nėra nė vienos dienos, kad neskubėtume į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tiesa, labai dažnai žmonės įsivaizduoja, kad policininkai yra visų galų meistrai. Jie nežino tokių institucijų kaip gaisrinė, aplinkosauga, žemėtvarka. Policija turi viską žinoti. Priekulės seniūnijoje visuomet buvo ir bus didelis darbo krūvis. Sunkiausia turbūt bendrauti su konfliktiškais žmonėmis, kurie negirdi to, ką jiems sakai. Norėdamas padėti kartais lieki pats kalčiausias. Po tokių dienų namo grįžti pervargęs lyg visą dieną griovius būtum kasęs.
– Galbūt galite pasidalinti labiausiai atmintin įstrigusiu iškvietimu?
– Beveik prieš metus, baigęs darbą, sulaukiau viršininko skambučio. Jis pranešė, kad nedelsiant reikia skubėti į Lėbartų kapines. Mat žmonės rado iškastą kapą, kurį iki tol, kol ryte atvyks apžiūrėti ekspertai, reikia saugoti. Su kolega Andriumi Burba, su kuriuo kartu mokėmės ir drauge dirbame jau 11 metų, nuvykome į kapines, užsirakinome vartus ir jose praleidome visą naktį. Pripažinsiu, buvo tikrai nejauku. Juolab kad artėjo Vėlinės. Tad kapai buvo nusėti žvakėmis, švietė mėnulis, kapinės skendėjo rūke. Vaizdas priminė siaubo filmą. Tai turbūt apskritai vienas išskirtiniausių iškvietimų darbo istorijoje.
– Kaip manote, kokiomis savybėmis turi pasižymėti policijos pareigūnas?
– Manau, kad policijos pareigūnas turi būti atsakingas, rūpestingas, drąsus, užjaučiantis, įžvalgus, pastabus, doras, logiškai mąstantis, sąžiningas, supratingas, ryžtingas ir, žinoma, teisingas. Svarbiausia sugebėti įsiklausyti ir suprasti žmones. Taip pat turi būti ir geras psichologas.
Rungtis tarp geriausiųjų – didžiulė atsakomybė
– Tapote geriausiu šalies tyrėju. Kur slypi sėkmės formulė? Kokie konkurso įspūdžiai?
– Pripažinsiu, apskrities konkursui nieko nesiruošiau, bet laimėjau. Kai teko garbė atstovauti Klaipėdai šalies mastu, mano pečius užgulė didžiulė atsakomybė. Tad sistemingai ir sąžiningai ruošiausi. Nenorėjau nuvilti kolegų.
Konkurso užduotys buvo iš kasdienės praktikos, tereikėjo susikoncentruoti ir jas atlikti maksimaliai gerai. Varžėmės taktikos-šaudymo, plaukimo, žinių patikrinimo, figūrinio vairavimo ir dėmesingumo rungtyse. Visose užduotyse buvau pirmajame trejetuke, o dėmesingumo – pirmasis. Sunkiausia buvo plaukimo užduotis. Turėjome kuo greičiau perplaukti 25 m baseiną, grįžti atgal, pasiimti vandenyje buvusį apie 40 kg sveriantį manekeną ir teisingai jį pargabenti į krantą.
– Koks Jūsų gyvenimas uždarius komisariato duris? Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Mėgstu bėgioti, žaisti krepšinį, žvejoti, keliauti. Tačiau pomėgiai šiuo metu primiršti. Pastaruosius metus visą laisvą laiką skiriu šeimai. Esame naujakuriai, tad rengiame namą. Jame darbo tikrai pakanka.
Tiesa, policininko darbas lydi kiekviename žingsnyje ir tampa gyvenimo būdu. Tai – pašaukimas. Esu pareigūnas, tad širdis neleidžia pro pirštus žiūrėti į aplinkui pastebimus prasižengimus ir po darbo valandų.
