Priekuliškės muziejininkės siekis – stiprinti jaunimo ryšį su istorija
Pasakojama, kad Priekulėje 2006 metais atidaryto Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus teritoriją sovietmečiu priekuliškiai aplenkdavo, o vaikams neleisdavo skinti obuolių iš ten augančio sodo. Pokariu nukankintų ir čia užkastų partizanų palaikai iki Atgimimo gulėjo apgaubti slėpiningos tylos. Su Gargždų krašto muziejaus filialo Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadove Dovile Avižiene kalbėjomės apie ankstesnius ir neseniai vykusius archeologinius kasinėjimus muziejaus teritorijoje, lankytojus ir pagrindinį tikslą – stiprinti jaunimo ryšį su istorija.
Ilgas kelias į gimtinę
„Būdama mokinė į šį muziejų Priekulėje savo noru neidavau, o mokytojai nevesdavo, – prisipažino Gargždų krašto muziejaus filialo Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė D. Avižienė. – Pirmas įspūdis, kai jame apsilankiau prieš devynerius metus, buvo slogus, bet kartu keliantis tautišką dvasią. Kai Sabina Vinciūnienė, ilgametė Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė, ėmė pasakoti apie lietuvių tautos pasipriešinimą pokariu, kaip kovėsi partizanai, apie tremtinių išsaugotą tikėjimą, palietė širdį. Per tuos 9 metus augo mano patriotiškumas, o iki tol jaučiausi labiau pasaulio pilietė.“
Dovilė – priekuliškė, čia gimusi ir augusi, mokiusis, vėliau mokslus tęsusi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Klaipėdoje. Baigusi Kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, nusprendė studijuoti paveldosaugą ir grįžo į Klaipėdą. Vėliau pagal studentų mainų programą buvo išvykusi į Sakartvelą, o grįžusi pradėjo dirbti Gargždų krašto muziejaus filiale J. Gižo sodyboje Drevernoje. „Ten įgijau patirties, pažinau Drevernos istoriją, susidraugavau su Drevernos bendruomene, tačiau panorau naujų išbandymų ir po 4 metų atsisveikinau su muziejaus kolektyvu“, – pasakojo D. Avižienė. Kelionės po Europą, gyvenimas Olandijoje ir… sugrįžimas į Lietuvą, į Vilnių. Kai, pasak Dovilės, dirbdama Vilniaus žydų Gaono istorijos muziejuje fondoieškos specialiste sukūrė šeimą, gimė dukrytė Julija, vieną dieną vyras pasiūlė kraustytis į Priekulę, nors jis, uteniškis, jokio ryšio su pamariu neturėjo. Po dviejų savaičių jauna šeima buvo Priekulėje. Toks sprendimas ypač pradžiugino Dovilės tėvelius. „Priekulėje gimė antroji dukrytė Liepa. Kai jai nebuvo nė metukų, pamačiau skelbimą, kad Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejui reikalingas vadovas. Po darbo pokalbio buvau atrinkta šioms pareigoms“, – pasakojo Dovilė, beveik prieš metus į muziejų atėjusi jau ne kaip lankytoja, o kaip darbuotoja. Priekuliškė džiaugiasi, kad iš patyrusios kolegės istorikės muziejininkės S. Vinciūnienės gali semtis žinių ir gauti vertingų patarimų.
Paliesti širdis
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus nuo įkūrimo 2006 m. sulaukė daug Lietuvos, Klaipėdos krašto istorija besidominčių vietinių žmonių, kurie atnešė ir vertingų nuotraukų, šeimos daiktų, išsaugotų relikvijų. Muziejaus ekspozicijos, pasakojimai, pasak D. Avižienės, nepalieka abejingų suaugusiųjų, o dalis jų į muziejų sugrįžta vedini draugais ar giminėmis. Per mokslo metus muziejuje lankosi ir moksleivių grupės su mokytojais. „Mano tikslas – partizanų kovų, juos palaikiusių ir nukentėjusių žmonių, tremtinių istorijas pateikti taip, kad pasiektų jauniausius moksleivius, kad apsilankymas vagone, kokiais buvo tremiama į Sibirą, jiems neatrodytų tiesiog nemokama ekskursija“, – sakė Dovilė, supratusi, kad vaikai tremties suvokimo neturi. Pasak jos, traukinio vagone muziejaus teritorijoje vaikams labai linksma net uždarius jo duris: jų negąsdina tamsa, jie nesuvokia, ką jautė žmonės, tarp kurių buvo ir jų seneliai ar proseneliai, tremiami iš savo namų į nežinią. „Vaikai auga veikiami vakarietiškos kultūros – švęsdami Helovyną, kitus šiurpius dalykus. Norėdami perteikti skaudžią tautos istoriją, būtinai turime stiprinti edukacinę sritį su mažiausiaisiais“, – pastebėjimais dalijosi Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė.
Vyresniuosius moksleivius, pasak jos, tiek tremties vagonas, tiek apsilankymas atkurtame partizanų bunkeryje, tiek buvusios vokiečių žandarmerijos, vėliau NKVD rūsyje, kur buvo kalinami partizanai ir ryšininkai, labiau priverčia susimąstyti. D. Avižienės tikslas – kiekvienam lankytojui rasti informacijos pateikimo būdą. „Vasarą buvo pavienių rusakalbių lankytojų, kurie sakė gyvenantys Lietuvoje, persikėlę į Palangą ir dabar susipažįstantys su kraštu, buvo ir ukrainiečių. Laisvės kovų, tremties tema jautri, todėl reikia būti labai politiškai korektiškam“, – atkreipia dėmesį muziejaus vadovė, jau išgirdusi ir provokuojantį klausimą, ar partizanai – tai banditai.
Patys jautriausi muziejaus lankytojai – garbaus amžiaus žmonės, išgyvenę sudėtingą pokarį ar patyrę tremtį Sibire. Nuotraukų, dokumentų, daiktų ekspozicijos jiems primena skaudžią šeimos, giminės ar kaimynų istoriją. D. Avižienė dėkinga tremtinių vaikams, anūkams, kurie muziejui patiki su tremtimi susijusius daiktus, nuotraukas – prieš porą mėnesių vienas priekuliškis atnešė ir padovanojo armoniką, parsivežtą iš tremties Sibire.
Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vienas iš unikalių eksponatų – laiškas ant beržo tošies. Lageriuose politiniams kaliniams rašyti laiškus buvo leidžiama tik du kartus per metus. Dėl popieriaus stygiaus kaliniai rašė net ant beržo tošies. „Tokių eksponatų Lietuvos muziejuose vos vienas kitas. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Ukraina praėjusį rudenį pateikė UNESCO bendrą paraišką nominuoti Sibire rašytus laiškus ant beržo tošies į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“. Paraiškoje, parengtoje bendradarbiaujant UNESCO nacionalinėms komisijoms ir penkių šalių atminties institucijoms, yra 148 1940–1965 m. dokumentai, saugomi 31 atminties įstaigoje“, – sakė Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė D. Avižienė.
Tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“ jau įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Liublino unijos aktas. Tikimasi, kad sprendimas dėl Sibire rašytų laiškų ant beržo tošies kolekcijos įtraukimo į Tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ bus paskelbtas 2025 metų gegužę.
Ateityje tikimasi pertvarkyti Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus ekspoziciją, pritaikant šiuolaikines technologijas, taip bandant sudominti moksleivius, jaunimą.
Archeologiniai kasinėjimai sudomino
Gargždų krašto muziejus rugpjūtį pranešė, kad Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus teritorijoje prasidėjo ilgai laukti ir be galo reikalingi archeologiniai kasinėjimai.
Jų tikslas – nuodugniai ištirti muziejaus teritoriją ir surasti galimai čia išniekintų ir užkastų rezistencinio judėjimo dalyvių ir juos palaikiusių asmenų palaikus.
Pirmą kartą kasinėjimai šioje teritorijoje vyko prieš tris dešimtmečius. Šviesaus atminimo Česlovas Tarvydas, anuomet Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas, gavo laišką, kurio autorius buvo surašęs nužudytų laisvės kovotojų pavardes. Tada vykusių kasinėjimų vietas žymi septyni kryželiai ir pagal skulptoriaus, buvusio partizanų ryšininko ir politinio kalinio šviesaus atminimo Vytauto Majoro sumanymą pastatytas kryžius.
„Naujieji archeologiniai kasinėjimai, trukę keturias rugpjūčio dienas, sudomino priekuliškius ir miesto svečius. Jie atsiliepė į muziejininkų kvietimą stebėti kasinėjimus, gyvai pabendrauti su archeologais. Juose apsilankė ir Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė“, – sakė D. Avižienė. Skambučių su prašymais pakomentuoti vykdomus kasinėjimus muziejininkai sulaukė iš visos Lietuvos. Gargždų krašto muziejus yra nuoširdžiai dėkingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Praeities tyrimų institutui, padėjusiems įgyvendinti šį projektą, o
LDK Butigeidžio dragūnų batalionui – už pagalbą vykdant kasinėjimus.
Vykdytų archeologinių kasinėjimų rezultatai vėliau bus pristatyti visuomenei, o Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje (Klaipėdos g. 29, Priekulė) visada laukiama norinčiųjų išsamiau sužinoti apie rezistencinių kovų, tremties ir Priekulės istoriją ir kviečiama apsilankyti antradieniais–šeštadieniais 11.00–18.00 val.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės ir Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus nuotr.
