Prievarta pagalbos nesuteiksi

Daugelis gyventojų džiugina savo sodybose sukurtomis grožio salelėmis, bet kartais šalia jų atsiranda besimėgaujančių šiukšlėmis, savo aplinką paverčiančių sąvartynu. Dvasinių sutrikimų turintys atliekų kaupikai negali pakeisti savo gyvenimo būdo – reikia gydymo ir nuoseklaus darbo motyvuoti, kad gyventų kitaip. Sunku padėti šiems žmonėms, nes jie nepriima pagalbos.

Gargždiškės Jadvygos namo kiemas paverstas sąvartynu, atliekų prikimštas būstas – tik parazitams veistis, o ne žmonėms gyventi.

Pasibaisėtinos gyvenimo sąlygos

„Bangos“ skaitytojas Juozas J. pakvietė apsilankyti sodininkų bendrijoje „Gargždelė“, kur nežmoniškomis sąlygomis gyvena senyva Jadvyga, tačiau, anot jo, kiek moteriškė besikreipė į rajono valdžios įstaigas, niekas nepadėjo. „Ar 21-ame amžiuje žmogus gali taip gyventi? Būstas prikimštas visokių atliekų, kurias parvilko pusamžis sūnus – labai sudėtinga įlįsti į patalpą. Pagyvenusi moteris neturi nei kur valgio pasigaminti, nei kur miegoti. Dabar specialistai labai rūpinasi gyvūnais, už prastas sąlygas baudžia jų šeimininkus, o žmogui niekas nepadeda. Kodėl?“ – piktinosi Juozas J.

Jadvyga, nepaisant jos senyvo amžiaus (šiemet sukaks 80 metų), guvi ir darbšti. Pavasarį prisirinkusi laukinių česnakų pardavinėja Gargždų turguje, atneša ir išsprogusių beržo šakelių bei kitų laukinių augalėlių, kad pardavusi prisidurtų prie kuklios pensijos. Sakė, jog vis dar vaikams norinti padėti. Tačiau po darbo ji neturi kur pailsėti, pasigaminti valgio.

Maniakiškas daiktų kaupimas

Sodininkų bendrijoje „Gargždelė“ Jadvyga apsigyveno Gargžduose turėtą butą išmainiusi į sodo namelį, kuriame įsikūrė su vyresniuoju sūnumi. Anot jos, šis čia nedeklaravęs gyvenamosios vietos. Taigi būstas priklauso Jadvygai. Šalia priestatą pasistatė jaunesnysis sūnus ir gyvena su šeima. Pastatas tvarkingas, ir jeigu ne Jadvygos valdose kalnai suverstų visokiausių atliekų – metalo, plastiko, popierių, nieko blogo neįtartum. Pasirodo, kad vyresnėlis 50-metis sūnus apsėstas manijos – visą laiką į namus tempia visokį šlamštą. „O kas viduje dedasi! Aš vos galiu įeiti – durų anga beveik užversta, – bėdojo moteriškė, kviesdama užeiti. – Pažiūrėkit, kaip aš gyvenu. Nei miegoti, nei valgyti virti neturiu kur. Kirminai, vabalai pradės ristis. Krosnies kelerius metus nebeužkuriu, o ši sena elektrinė plytelė jau nebeaiški, gali gaisras kilti – sudegsim. Jau buvo ne vienas įsiplieskęs.“ Kažkur tame šiukšlių kalne įsitaisęs ir sūnus.

Baisus kvapas vertė kuo greičiau sprukti laukan. Teko lankytis sąvartyne, kur benamiai buvo susirentę būstą, primenantį namus, jame buvo skurdu, tačiau tvarkinga. Šioje valdoje atvirkščiai – geras būstas paverstas dvokiančiu sąvartynu.

Jadvyga pyko ant kažko (negalėjo įvardinti), kas jai nepadėjo iškraustyti sūnaus ir nenori pakeisti jo gyvenimo būdo. „Žvėris sutvarko, o čia žmogaus negali, – šaukė ji. – Sako, kad aš, motina, turiu pagelbėti jam susitvarkyti. Ką aš galiu padaryti, kad sūnus išmatas užkasa netoli šulinio, todėl vandenį nešuosi iš šaltinio.“

Kieme pasirodė motinos kaltinamas sūnus, ant dviračio pasikabinęs maišus su metalinėmis atliekomis, kurias žadėjo kažkam parduoti. Jis atrėmė: „Nesąmones šneki. Pati čia visko primėtei. Ko tu čia žmones vedžiojies?“

Jadvyga skundėsi, kad jai siūlė apsigyventi globos namuose, kur jokiu būdu neisianti, nes nuo mažens įpratusi dirbti.

Baisu, kad senatvėje Jadvyga, kuri sakė visą gyvenimą sunkiai dirbusi kolūkyje, užauginusi 5 ar 6 vaikus, turi kentėti nežmoniškas gyvenimo sąlygas. Savaip pasaulį suvokianti, neaiškiai mintis dėstanti pensininkė pati nenori ir negali nieko keisti, nors tai pavojinga ne tik jai.

Gydyti sudėtinga

Gargždų seniūnijos socialinė darbuotoja Zosė Stonienė kalbėjo, jog praėjusį pavasarį Jadvyga dėl šios bėdos buvo atėjusi skųstis. „Situacija labai sudėtinga. Sūnus yra veiksnus, pats priima sprendimus – per prievartą mes negalime veikti, jeigu jis nežaloja savęs, nekelia grėsmės kitiems, – kalbėjo socialinė darbuotoja. – Reali pagalba – per artimus žmones. Kaupimo sindromą turinčiam vyrui jie turi inicijuoti apsilankymą pas psichiatrą arba kviesti jį į namus. Tačiau gydymas sudėtingas. Reikia nuoseklaus nuolatinio darbo, motyvuojant nebekaupti daiktų.“

Betgi motina skundėsi, kad sūnus neklauso. „Jeigu neklauso mamos, kuri jį augino, tai ar svetimų klausys? – retoriškai ištarė Z. Stonienė. – Mes neturime galimybių drausminti sūnaus. Negalime prievarta išvežti iš kiemo ar namų jo sukauptų atliekų. Juk tai privati erdvė, kurioje yra jo asmeniniai daiktai. Šiuo atveju galėtume padėti parūpinti tikslinę pašalpą, išvežti šiukšles. Tačiau kaupimo sindromą turintis žmogus vėl pradės kaupti, nes jam reikės užpildyti tuštumą.“

Jadvygai buvo pasiūlyta apsigyventi atskirai nuo sūnaus – globos namuose. „Bet konfliktiška moteris kategoriškai atsisakė. Motina prisideda prie sūnaus išlaikymo. Sunku padėti žmogui, kai jis atmeta pagalbos galimybes“, – dėstė Z. Stonienė.

Ji kalbėjo, jog kasmet sulaukiama skundų dėl liguistų šiukšlių kaupikų. „Per mano darbo praktiką – jau trečias atvejis“, – sakė pašnekovė. Anksčiau vieno Gargždų daugiabučio gyventojai skundėsi dėl liguisto kaimynės potraukio gabenti atliekas į savo būstą, iš kurio sklido nemalonūs kvapai. Tačiau išvežti šlamštą pavyko tik šeimininkei išvykus į ligoninę, vėliau ji mirė.

Bauda – ne išeitis

Gargždų PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis pažadėjo apsilankyti Jadvygos valdose, jos būste. „Už priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nesilaikymą galėtume bausti administracine tvarka, betgi šiuo atveju tai beprasmiška. Galime įrengti dūmų detektorių, kuris įspėtų apie kilusį gaisrą, apie situaciją galime parašyti raštą rajono Savivaldybei“, – kalbėjo pareigūnas.

O kokį pagalbos planą šiuo atveju gali pasiūlyti rajono Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius? „Mes žinome šią problemą, bet kreipkitės į komunikacijos specialistus“, – pasiūlė skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė.

„Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui ši situacija yra žinoma. Ne kartą lankytasi šios šeimos gyvenamojoje vietoje, bendrauta ir su tame pačiame sklype gyvenančio sūnaus šeima. Artimieji gali į seniūniją kreiptis dėl tikslinės iki 2 VRP dydžio (256 Eur) pašalpos ir išvežti šiukšles“, – „Bangai“ paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Rapalienė.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.