Privatiems namams aušta atliekų rūšiavimo valanda
Dvi pakuočių tvarkymo organizacijos imasi iniciatyvos aprūpinti šalies privačius namus rūšiavimo konteineriais. Stiklui bei plastmasei ir popieriui skirti konteineriai galėtų atsirasti dar šiemet, tačiau juos nupirkti turėtų savivaldybės arba šiukšlių vežėjai. Jų investicijos būtų išpirktos per kelerius metus. Derybos pamažu vyksta ir Klaipėdos rajone.
Finansuotų tik ateityje
Privačių namų gyventojams galbūt nebereikės šiukšlių rūšiuoti bendro naudojimo rūšiavimo konteineriuose (spalvotuose varpeliuose). Jų gyventojams parūpinti ketina gamintojų ir importuotojų organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO).
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) ir atliekų vežėjai savivaldybėse turėtų pasirašyti investavimo sutartis, pagal kurias įsipareigotų šiemet rūšiavimo įrangos privačių namų gyventojams nupirkti už 10 mln. Lt. Po tiek pat milijonų kompensacijų gamintojų organizacijos pasiryžusios išmokėti ir konteinerius įsigijusiesiems 2015–2016 m.
Gyventojai gautų du konteinerius, iš kurių vienas skirtas stiklui, kitas – visai likusioms pakuotėms ir antrinėms žaliavoms surinkti.
Tačiau minėtos organizacijos RATC ar vežėjų investicijas padengti galėtų ne iš karto, o per 4–5 metus. Lėšos investicijoms atpirkti būtų surinktos iš gamintojų ir importuotojų mokamų mokesčių už pakuotes.
Prie privatiems namams skirtų rūšiavimo konteinerių įsigijimo prisidėti žada ir Aplinkos ministerija (AM). Tam šiemet ji yra numačiusi 8 mln. Lt. Vienai namų valdai aprūpinti konteinerių komplektu reikia 160 Lt, todėl skaičiuojama, kad per metus pakuočių organizacijų ir AM lėšomis tokiais konteineriais būtų aprūpinta trečdalis milijono gyventojų. Šiuo metu rūšiavimo konteineriais Lietuvoje esą yra aprūpinta 70 tūkstančių privačių valdų.
Kas pirks skolon?
VšĮ „Žaliasis taškas“ ir PTO kitą savaitę susitiks ir su Klaipėdos rajono atstovais. Bus deramasi dėl konteinerių įsigijimo. Anot atliekų rinkliavą rajone administruojančios VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus Rimanto Martinkaus, bus deramasi ir dėl išlaidų padengimo kitokios rūšies konteineriams įsigyti, t. y. požeminiams ir visuomeninio naudojimo rūšiavimo konteineriams. Anot R. Martinkaus, vilčių, jog konteinerių įsigijimą galėtų finansuoti rajono Savivaldybė, beveik nėra. „Savivaldybė konteinerių tikrai nenupirks. Jau kurį laiką siekiame įsigyti bendro naudojimo rūšiavimo varpelių, tačiau Savivaldybė tam galėjo skirti tik 30 tūkst. Lt. Už juos mums teišeitų 5–6 konteinerių komplektai. Galbūt privačių namų konteinerių pirkimą galėtų finansuoti vežėjai“, – svarstė R. Martinkus. Klaipėdos rajone šiukšlių vežimo rangos paslaugą teikia UAB „Ekonovus“.
Privačiais rūšiavimo konteineriais rajone reikėtų aprūpinti 9 000 namų valdų. Vadinasi, konteinerių reikėtų 18 000, jų kaina siektų 1,4 mln. Lt. „Jei visgi pavyktų pasirašyti sutartį, gyventojus konteineriais visiškai aprūpinti galėtume per maždaug dvejus metus. Pirmiausia reikėtų juos skirti didžiausioms teritorijoms: Gargždams, Priekulei ir pan. Vienkiemius jie pasiektų vėliau“, – teigė R. Martinkus.
Jei atliekų vežėjai nesutiktų finansuoti konteinerių įsigijimo, „Gargždų švara“ derėtųsi dėl paskolos bankuose. Tačiau situaciją gali komplikuoti tai, kad pernai įmonė dirbo nuostolingai.
Jau kurį laiką rajono Savivaldybei nepavyksta atnaujinti ir bendro naudojimo rūšiavimo konteinerių inventoriaus. Esami – ypač nusidėvėję. Tačiau šiemet Aplinkos ministerija nemažą dalį lėšų konteineriams skyrė pietinei šalies daliai.
Klaipėda eksperimentuos
Klaipėdos RATC atliekų rinkliavą administruoja Klaipėdos ir Neringos miestuose. Pagal sutartis su PTO ir „Žaliuoju tašku“ dėl atliekų rūšiavimo minėtos savivaldybės pavasarį pradės eksperimentą. Rūšiavimo konteineriai ir maišai bus išdalinti vieno Klaipėdos individualių namų kvartalo gyventojams – 800 namų valdų.
„Jei ši praktika pasiteisins, rūšiavimas individualiuose namuose bus plečiamas į visą miestą. Klaipėdoje, palyginti su kitais šalies didmiesčiais, yra nedaug individualių namų – apie 3 800. Kodėl neskubama aprūpinti visų? Nežinia, ar toks rūšiavimas nedidins gyventojams paslaugų kainos už atliekų tvarkymą, nes kol kas iš gyventojų surinktos ir parduotos antrinės žaliavos atliekų surinkėjams nepadengia patirtų išlaidų. Rinkliavos administratoriams (o tiksliau – visiems rinkliavos mokėtojams) už šią paslaugą gali tekti primokėti. Eksperimentas su mažesniu namų kiekiu leis KRATC įsitikinti, kokie yra šios paslaugos kaštai“, – komentavo KRATC administracija.
KRATC prieš 2 metus bandė įdiegti rūšiavimą Klaipėdos individualiuose namuose – atliekų surinkėjai dalijo maišus antrinėms žaliavoms surinkti. Tačiau rezultatai buvo nuviliantys – gyventojai rūšiavo labai vangiai. Viliamasi, kad šiemet situacija bus kitokia, nes Klaipėdos miesto savivaldybė pradės naujos Aplinkos ministerijos metodikos įvedimą – ateityje gyventojai mokės dvinarį mokestį. Pagal šią metodiką tie, kurie rūšiuos, turėtų mokėti mažesnius mokesčius už nerūšiuojančiuosius.
- VšĮ „Žaliasis taškas“ duomenimis, daugiabučiuose rūšiavimo efektyvumas siekia tik iki 20 proc. (rūšiuoja 1/5 daugiabučių gyventojų). Skaičiuojama, kad privačiuose namuose gyvena 45 proc. šalies gyventojų, tačiau iš jų rūšiuoja tik apie 15 proc., mat nėra aprūpinti rūšiavimo inventoriumi. Tai padarius, pakuočių surinkimas esą galėtų siekti 80–85 proc.
