Problema
Skola bankui – greita laimė ar dešimtmečiai neramaus miego?
Nepriekaištingai įrengtas butas, naujutėlaitis automobilis, o šio turto savininkas dar neatšventė trisdešimtmečio. Tai tipinis gyvenimo pilnatvės modelis, kurio dar pernai vaikėsi kiekvienas, uždirbęs daugiau nei sugebėjo išleisti. Tačiau šiandien dauguma tokių laimingųjų kaži ką atiduotų, kad kas anksčiau būtų įkrėtę proto už šias gėrybes dešimtmečiams nesusipančioti finansiniais saitais su banku.
Bankų atstovai tikina, kad paskolų mokėtojų situacija gera – nemokių klientų skaičius nežymus, ir nors paskolų išdavimo sąlygos griežtėja, besidominčiųjų tikrai yra. Ar jų laimė bus saldesnė, parodys laikas.
Svarbiausia – įvertinti galimybes
Banko DnB NORD atstovai tikina, kad klientų, norinčių gauti banko paskolą, šiemet sumažėjo daugiau nei perpus. Žymiai pakitus ekonominei situacijai, žmonės dabar labiau linkę saugiai investuoti. Tačiau gerokai sumažėjus būsto kainoms, pastebimas besidominčiųjų, bet dar abejojančiųjų sujudimas.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio kreipiame į tai, kad žmogus gautų stabilias pajamas. Jo finansiniai įsipareigojimai turėtų neviršyti pusės, o geriausia – trečdalio šeimos mėnesio pajamų, kad tai nevirstų rimta problema. Be to, pageidaujame, kad perkantis būstą žmogus jau turėtų sukaupęs tam tikrą sumą nuosavų lėšų. Be abejo, reikia rimtai įvertinti savo galimybes mokėti įmokas, jeigu šeimos finansinė padėtis pablogėtų“, – kalbėjo DnB NORD banko Gargždų skyriaus valdytoja Danutė Valskienė. Tačiau panašu, kad dėl pastarojo punkto lietuviai seniau buvo linkę į per didelį optimizmą.
Bandė spekuliuoti
„Norėčiau pastebėti, kad gargždiškiai labai atsakingai žiūri į savo įsipareigojimus. Susidūrėme tik su keliais atvejais, kai žmonės turėjo sunkumų laiku atsiskaityti už paskolą. Taip nutikus pasiūlome pratęsti paskolos grąžinimo terminą ar laikinai leisti mokėti tik palūkanas ir taip sumažinti mėnesio įmoką. Tokiais atvejais yra labai svarbu, kad žmogus, vos tik susidūręs su finansiniais sunkumais, iš karto kreiptųsi į banko specialistą, nes išeitį visuomet galima rasti“, – patarė D. Valskienė.
Valdytoja atskleidė, kad aktyviausiu paskolų dalijimo metu rajone atsirado keletas optimistų, bandžiusių užsidirbti. Nusipirkę žemės ūkio paskirties žemės sklypą jie suskubo pakeisti žemės paskirtį tikėdamiesi, kad ją pardavę grąžins paskolą ir dar užsidirbs. Deja, ekonominė krizė buvo greitesnė už dokumentus tvirtinančias institucijas, ir pradedantieji verslininkai liko nieko nepešę.
Vilioja pingantis būstas
„Gargžduose populiariausios paskolos buvo ir tebėra būstui pirkti arba vartojimo paskolos. Būsto paskolas dažniausiai ima jaunos 30-mečių šeimos pirmajam būstui įsigyti. Pastebime, kad dabar daugiau žmonių užeina į banką pasitarti dėl paskolos sąlygų, nes jau pradėjo formuotis nuomonė, kad būsto kainos nukrito maksimaliai. Be to, žmonės dažniausiai jau būna sutaupę dalį sumos ar ją duoda tėvai, kad paskola, o tuo pačiu ir palūkanos, būtų mažesnės. Pavyzdžiui, šiemet gargždiškiai vidutiniškai ėmė 130 tūkstančių litų būsto paskolą. Prieš metus ši suma siekdavo per 200 tūkstančių litų“, – atskleidė D. Valskienė.
Šiuo metu stabilias pajamas gaunantis žmogus būsto paskolą eurais, susietą su šešių mėnesių tarpbankinių palūkanų norma, DnB NORD banke gali pasiskolinti su 4,0 proc. metinėmis palūkanomis. Tokios pat paskolos palūkanos litais šiuo metu siekia 10 proc. „Daugiausia paskolas žmonės linkę imti eurais. Pakeisti nustatytą paskolos valiutą galima, tačiau tai ne visuomet klientui gali būti naudinga“, – sakė banko skyriaus valdytoja.
Visos Lietuvos mastu DnB NORD bankas turi tris iš nemokių klientų perimtus būstus – vieną namą ir du butus.
Sunkumus siūlo spręsti nedelsiant
Banko „Swedbank“ finansavimo valdymo skyriaus vadovė Aida Budreikienė patvirtino, kad šiuo metu paskolų gavėjų yra kur kas mažiau. Pasak jos, šiemet būsto paskolų šalyje išduota net 4-5 kartus mažiau.
„Lyginant ankstesnių ir šių metų būsto paskolų išdavimo sąlygas, reikėtų atkreipti dėmesį, jog klientai, ketinantys įsigyti būstą, turėtų būti sukaupę daugiau nuosavų lėšų. Šiuo metu bankas finansuoja iki 70 proc. perkamo naujo būsto rinkos vertės. Palankesnės sąlygos taikomos perkant būstą iš banko nekilnojamojo turto partnerio“, – sakė A. Budreikienė.
Vidutinis būsto paskolų banke „Swedbank“ laikotarpis yra apie 27 m., o vartojamųjų paskolų apie 4 m. Pastarųjų paskolų ir kreditų paskirtys yra susijusios su įvairiais šeimos poreikiais ir jų tenkinimu: baldams, buitinei technikai, namų apyvokos prekėms ar sodo reikmenims įsigyti, padengti sveikatos išlaidoms, keliauti, įsigyti automobiliui, jam remontuoti ir pan.
„Natūralu, kad augant nedarbo rodikliams vis daugiau žmonių susiduria su mokėjimo sunkumais. Palyginti su ekonomikos pakilimo metais, prašymų, kurie susiję su mėnesio mokėjimo įmokų sumažinimu, padaugėjo. Kiekvieno kliento atvejis banke nagrinėjamas individualiai, pirmiausia išsiaiškinama, kaip pats klientas planuoja spręsti susidariusius sunkumus. Tada, įvertinus situaciją, ieškoma sprendimo“, – tikino banko specialistė. Ji dar kartą akcentavo, kad susidūrę su sunkumais klientai turėtų nedelsti ir kreiptis į banką.
Šiuo metu į „Swedbank“ balansą neperimtas nė vienas bankui įkeistas būstas.
Buto kaina – 40 metų
Taigi, bankai klientų negąsdina. Priešingai – jei dar turi noro ir pajamų, skolinkis. Tačiau pakalbinta gargždiškių pora neslepia, kad šimtatūkstantinė skola bankui jiems – lyg peilis po kaklu.
Prieš trejetą metų Darius, dirbdamas Airijoje, susigundė įsigyti naujutėlaitį butą ką tik iškilusiame septynaukštyje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Gavo 270 000 litų paskolą būstui ir jam įrengti keturiasdešimčiai metų. Po kurio laiko jis grįžo į Lietuvą pas čia studijuojančią draugę ir susirado darbą statybose. Gaudamas 4000 litų per mėnesį tikėjo, kad vargo nematys. Tačiau po poros mėnesių „užėjo“ blogi laikai, ir liko tik didžiulė skola.
Dabar 25 metų Darius kas mėnesį bankui turi grąžinti po 1800 litų. Ne tik už trijų kambarių butą – užsienietiškas atlyginimas sugundė paimti dar keletą smulkių paskolų.
Jau kurį laiką vaikinas uždirba 1300 litų per mėnesį. Pora svajonių bute pagyveno vos pusmetį ir nusprendė jį nuomoti – taip gauti trūkstamus 500 litų bei apsigyventi pas tėvus. Baigusi studijas Dariaus draugė jau kuris laikas neranda darbo, bet gauna 300 litų pašalpą kaip nedirbanti absolventė.
Pora tikina, jei tik atsirastų darbo Airijoje, nors ir pėsti iki jos nueitų. Tačiau pastaruoju metu ir šioje lietuvių oazėje neramu.
„Dirbdamas Airijoje per mėnesį gaudavau po 11 000 litų. Neplanavau taip greit grįžti į Lietuvą, todėl paėmiau paskolą. Gaudamas tokį atlyginimą negalvoji – gali sau leisti turėti ir butą, ir mašiną. Deja, dabar užsienyje darbo nerandame. Esame jauni žmonės – reikia ne tik valgyti, bet ir papramogauti, benzino įsipilti. Neseniai taisiau mašiną – prireikė daugiau nei 1000 litų. Faktas, kad Lietuvoje ilgai nebūsime, kai tik pasitaikys proga, kažkur išvažiuosim ir gal net visam laikui“, – neslepia Darius.
Banko atstovai taip pat nepaliauja skambinti ir priminti apie priedermę grąžinti skolą. „Per mėnesį bankui grąžiname ne visą sumą, o po 700-800 litų. Skola už nemokėtas įmokas siekia 3000 litų, todėl skambina ir skambina. Vis primena ir švelniai pagrasina, kad gali atimti viską. Norėjome parduoti butą, bet bankas neleido. Taip ir gyvename skolose“, – apie skolininko dalią „Bangai“ pasakojo gargždiškis Darius. Beje, prasitaria, kad iš skolų lengviausiai išbristų, jei būtų devalvuotas litas.
Jolanta VENSKUTĖ
