Produkcijos perdirbimas išgelbėjo ūkininką

Ekologiškai ūkininkaujantis Tadas Mockus trečius metus perdirba savo užaugintus grūdus, pluoštines kanapes. Jo miltus, kruopas, aliejų atranda vis daugiau pirkėjų. Savo patirtimi jis dalijosi neseniai Gargžduose vykusioje konferencijoje apie ekologiškos produkcijos pasiūlą ir paklausą. „Sunki tai patirtis“, – prisipažino ūkininkas.

Sunkmetis privertė griebtis šiaudo
„Mane kažkas veda į žemės ūkį. Esu gimęs kaime, bet užaugęs mieste, tarp medžių, – mano žaidimų vieta buvo juose. Ir su tėvais daug laiko praleisdavau gamtoje“, – kalba9ėjo T. Mockus, ūkininkaujantis Antkopčio kaime, Klaipėdos rajone.
Prieš porą dešimtmečių jis pradėjo ūkininkauti tėčio įkvėptas, kartu su juo – užaugintus ekologiškus grūdus noriai pirko austrai. „Buvo geros supirkimo kainos, subsidijos. Tačiau pasaulinė ekologinių grūdų rinka suprastėjo – ekologiški grūdai kainuoja tiek pat, kaip ir užauginti chemizuotai. Kelerius metus dirbome beveik nuostolingai, bet nenorėjau palikti to, kas sukurta, kaip man atrodė, vos ne Dievo duota. Mąsčiau, kad čia mano vieta – dirbti ekologiškai, neteršiant žemės“, – prisipažino ūkininkas.
Finansinis sunkmetis privertė ieškoti išeities. Palikti ūkį ir dirbti samdomą darbą Tadas nenorėjo, nors turi universitetinį išsilavinimą. „Pasitaikė momentų, kad, rodės, nebėra vilties.
Griebiausi šiaudo: perdirbti savo užaugintą produkciją – ir man neblogai sekasi, – savo pasirinkimu prieš 3 metus džiaugėsi T. Mockus. – Pajamos stabilizavosi – mūsų šeimos poreikiams užtenka, valdiško darbo nebeieškau.“

Nuo kanapių aliejaus iki miltų
Jaunasis ūkininkas pradėjo auginti pluoštines kanapes ir spausti aliejų. Vėliau parengęs projektą, per VVG „Pajūrio kraštas“ gavo europinę paramą grūdų perdirbimo įrangai įsigyti. „Iš pradžių baiminausi dalyvauti programoje, bet dabar esu laimingas už 12 tūkst. eurų įsigijęs įrangą“, – prisipažino T. Mockus.
Iš savo užaugintų ekologiškų kviečių, avižų, rugių jis mala miltus, gamina kruopas, dribsnius – paruošia daug šios rūšies gaminių. Jų nusipirkę žmonės įsitikino, kad šie skiriasi nuo prekybos centruose siūlomų. „Mano malūnas – tai akmeninės girnos, kurios sukasi žymiai lėčiau nei įprasti agregatai, todėl mažiau terminio apdorojimo“, – atskleidė T. Mockus.
Savo produkciją jis pardavinėja Ūkininkų turgelyje Klaipėdoje, prie „Akropolio“, realizuoja mugėse, gyventojai užsisako internetu – pristato net į didmiesčius bei kitas šalies vietoves.
Pusės kilogramo avižinių, kvietinių, ruginių, speltos kviečių miltų pakuotė kainuoja nuo 1 euro iki 2,5 Eur. Panašiai kainuoja ir įvairių rūšių kruopos, dribsniai. Kanapių aliejaus 250 g – 6 Eur, rapsų – 4 Eur.
T. Mockus patikino, kad vartotojams siūlo šviežią produkciją: gamina tiek, kiek įprastai nuperka, bet kartais į mugę per mažai atsiveža.
Visgi jis pastebėjo, kad ekologiška produkcija lėtai skinasi kelią į rinką, nors tikėjosi sėkmės pliūpsnio – galvojo, kad visi laukia ekologiškų produktų. „Perkamoji galia nepakankama, kad visi galėtų nusipirkti – parduotuvėse pigiau, bet ten kitoks produktas, – kalbėjo ūkininkas. – Pamatę ekologiškus produktus, neretai žmonės sako, kad brangu, net kainos nepaklausę. Betgi mano produkcija nėra brangi. Kiti netiki, kad ji ekologiška – vis tiek galvoja, kad purškiame, tręšiame.“
Ant kanapių, rapsų aliejaus butelių – užrašas „Tyras ūkis“. T. Mockus prisipažino pats sugalvojęs šį pavadinimą. „Tai atspindi mano veiklą – aš garantuoju už savo ūkį“, – patikino ūkininkas. Jis džiaugėsi, kad pamažu įgyja pirkėjų pasitikėjimą: jeigu neperka, tai bent domisi ekologiškais produktais, ateina pasikalbėti su juo.
Virginija LAPIENĖ