„Ekoakademijos“ biopreparatai skatina dirvožemio kokybę

Permainingas pavasaris sekina ūkininkų, daržininkų, sodininkų kantrybę. Kalendorius jau perkopė į balandį, tad daugeliui norėtųsi rankas į žemę suleisti, naują augalininkystės sezoną pradėti. Su UAB „Ekoakademija“ įkūrėja ir vadove, gargždiške biomedicinos mokslų daktare Loreta Piaulokaitė-Motuziene kalbamės, kad ne taip svarbu pirmam pasėti ar pasodinti, o svarbiausia yra laiku tvariai, ekologiškai paruošti dirvožemį būsimam kokybiškam derliui.

– Kuo išskirtinė Jūsų bendrovės veikla žemės ūkiui?
– Klaipėdos rajone, Gargžduose, įsikūrusi UAB „Ekoakademija“ (naujas adresas Gamyklos g. 4) daugiau nei dešimtmetį iš efektyvių kamienų augina dirvožemio bakterijas, parenka jas pagal užsakovo poreikius ir sukuria kiekvienam vartotojui individualų bioproduktą. Įmonės darbuotojai domisi parduodamų biopreparatų poveikiu dirvožemiuose, padedami kolegų mokslininkų atlieka tyrimus, nuolat konsultuoja klientus (ūkininkus, daržininkus, sodininkus ir kt.), kad nebūtų padaryta naudojimo technologijos klaidų.
– Kokios yra mikroorganizmų funkcijos?
– Tokie dirvožemiai, kokius mes įpratę matyti, – daugelio tūkstančių metų bakterijų darbo rezultatas. Tyrimais įrodyta, kad mikroorganizmų biomasė dirvožemyje sudaro 85 % visų gyvų dirvožemio organizmų ir net 90 % iš dirvožemio išsiskiriančio CO2 yra mikrobiologinės kilmės. Šie duomenys rodo didžiulę mikroorganizmų svarbą daugumai gamtoje vykstančių procesų. Sveikame dirvožemyje augalai efektyviau įsisavina maisto medžiagas, jame daugiau deguonies, dirvožemis poringesnis ir geriau išlaiko šilumą.
Svarbiausios dirvožemio mikroorganizmų funkcijos – organinių medžiagų skaidymas ir mineralizacija, įvairių teršiančių dirvožemį medžiagų išskaidymas ir dirvožemio detoksikacija, fizinių dirvožemio savybių formavimas (vandens ir oro sąlygos), augalų ligų sukėlėjų vystymosi ribojimas, simbiozinių ryšių su augalais kūrimas. Žemės ūkio praktikoje mikrobiologiniai preparatai naudojami siekiant padidinti auginamų augalų produktyvumą efektyviai naudojant nedidelius trąšų kiekius, dėl biologinės augalų apsaugos (mažinant ligas sukeliančių organizmų paplitimą) ir siekiant paspartinti augalinių liekanų irimą.
– Biologinių produktų naudojimą skatina ir Žaliojo kurso strategija?
– Mokslininkai, gamindami bakterinius preparatus, turi užtikrinti maksimalų jų veiksmingumą ir saugumą. ES įgyvendinama Žaliojo kurso strategija turės teigiamą įtaką aplinkai, tačiau dėl to sumažės žemės ūkio produkcijos apimtis. Vis dėlto nuostolis gali būti mažesnis, protingai taikant inovacijas žemės ūkyje, užtikrinant augalų sveikatą ir mitybą mažinant chemijos naudojimą.
Biologinių produktų naudojimas suteikia daugiau energijos sėklų dygimui, stiprina augalų šaknų išsivystymą, gerina maisto medžiagų įsisavinimą ir augalų augimą, todėl net ekstremaliomis sąlygomis (sausros, pertekliniai lietūs, šalnos ir pan.) patiriama mažiau derliaus nuostolių ir išsaugoma geresnė jo kokybė.
– Kaip bakteriniai preparatai veikia dirvožemį?
– Biologiniai preparatai ne tik teigiamai veikia derlių, bet ir gerina dirvožemio kokybę. Tinkamai parinktas bakterijų kompleksas sparčiai skaido organines liekanas, naikina ligų sukėlėjus, praturtina dirvožemį atpalaiduotomis maisto medžiagomis, mažina kvapus mėšlidėse ar nuotekų dumblo saugyklose. Agrocheminių tyrimų duomenimis, suirus tonai javų šiaudų į dirvožemį grįžta apie 6 kg azoto, 3 kg fosforo, 10–17 kg kalio. Organinių atliekų skaidymo greitis svarbus augalininkystės ūkiuose, bet ne mažiau svarbus ir sodybų komposto dėžėse, žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse ar nuotekų įrengimuose.
Žiemą, dirvožemio temperatūrai nukritus žemiau nei 5 °C, vegetacija sustoja, todėl mažėja ir dirvožemio mikroorganizmų. Kylant dirvožemio temperatūrai ir atsinaujinant augalų vegetacijai, mikroorganizmų, kurie atsakingi už prieinamas maisto medžiagas augalams, poreikis gerokai padidėja. Tačiau intensyvus žemės dirbimas, gausus cheminių medžiagų naudojimas, nepalankios oro sąlygos gyvybingų bakterijų paplitimą dirvožemyje mažina, paprastai tariant, jos tampa laukinės ir neefektyvios. Todėl norint teigiamo efekto dirvožemio gyvybingumą vertėtų atkurti kiekvieną sezoną.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad mikroorganizmai ne tik skaido organines liekanas į paprastesnius augalams prieinamus junginius, kaupia maisto medžiagas neleisdami joms išsiplauti, bet ir išskiria medžiagas, stabdančias augalų ligas. Siekdami pagerinti dirvožemio derlingumą, ūkininkai, daržininkai turi sudaryti tinkamas sąlygas mikroorganizmams gyventi ir daugintis. Susidomėjusieji biologiniais preparatais daugiau informacijos gali rasti https://ekoakademija.com/, konsultacija teikiama tel. 8 604 17778.

Vita VITAITĖ