Protestuojantys ūkininkai prašė valdžios nepjauti šakos, ant kurios sėdi
Dauparuose, Rimkuose, Peskojų ir kituose kaimuose ūkininkai, įsijungę į Lietuvos žemės ūkio tarybos inicijuotą protesto akciją, uždegė vilties ir solidarumo laužus. Žemdirbiai nepatenkinti šalyje vykdoma žemės ūkio politika: jos nenuoseklumo ir vienpusiškumo sukelti neigiami padariniai, iš jų kylančios problemos – našta ūkininkams. Jų palaikyti atvyko ir miestiečių.
Vilties ir solidarumo ženklas
Dauparuose, netoli magistralinio kelio Klaipėda–Vilnius, pirmadienio popietę ūkininko lauke, šalia liepsnojančio laužo išsirikiavo galinga žemės ūkio technika. Ja atriedėjo žemdirbiai iš aplinkinių seniūnijų kaimų. Plakatai skelbė, kokios bėdos juos čia atginė. Beje, viešojoje erdvėje netrukus paskleista replika, kad tarp modernių traktorių – nė vieno „belaruso“. Iš tiesų nuo sovietmečio per kelis dešimtmečius esame nutolę – nebe su šake ūkininkas dirba, ne arkliu žemę aria.
Dauguma susirinkusiųjų – jauni žmonės, pasirinkę žemės ūkį. Gyvulių ir grūdų augintojai nepatenkinti Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika. „Esame nepatenkinti dėl nepalankių valdžios sprendimų: daugiamečių pievų atkūrimo, lengvatinio kuro (žymėto dyzelino) naudojimo pakeitimo, rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą ir Latviją“, – dėstė ūkininkas Rytis Kernagis. Jis pridūrė, kad dėl netinkamų valdžios sprendimų tiek pievų atsirado.
Šiemet įsigaliojusi Akcizų įstatymo pataisa apribojo ūkininkų galimybes naudotis lengvata už įsigyjamus degalus – jie gali būti pilami tik į traktoriaus bakus. „Negalime žymėto dyzelino pilti net į teleskopinį krautuvą, nes jį galima panaudoti ne tik žemės ūkyje – ir kitoje veikloje, kuria mes, ūkininkai, neužsiimame, – kalbėjo R. Kernagis. – Žymėtas kuras mums yra limituotas – mums jo trūksta ūkio darbams, tai kodėl apribojamas jo naudojimas?“
Biurokratų sukurtos problemos
Ūkininkų teigimu, daugiamečių pievų kiekis dirbtinai išaugo popieriuje 2014 m. siekiant atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, o tai nuostolis ūkininkams. „Dėl valdžios netinkamų sprendimų ši problema atsirado“, – patikino R. Kernagis.
„Spaudžia mus valdžia dėl žymėto kuro – negalime jo pilti į lengvąjį automobilį, kuriuo važinėju ūkio reikalais – detalių technikai, trąšų ir kita, – sakė ūkininkas Fartunatas Vaitkus iš Tilvikų, valdantis 100 hektarų, auginantis grūdus. – Reikia 5 metus išsaugoti daugiametes pievas – tai trukdo ūkininkauti. Nebėra motyvacijos dirbti, o iki pensijos man nedaug beliko.“ Jis pastebėjo, jog protestuoti susirinko daug jaunų ūkininkų, kuriems reikia kovoti už savo ateitį.
Antai Paulius Dirgėla iš Brožių su broliu ūkininkauja 200 hektarų. „Iš jų mums reikia atkurti 30 ha pievų. Turime tik keletą gyvulių – sumažinome, nes iš gyvulininkystės neįmanoma išgyventi, – atskleidė Paulius. – Dabar su šeima verčiamės iš augalininkystės, bet pernai grūdų supirkimo kainos labai krito, matyt, rusiški grūdai numušė. Susitaikėme su tuo, kas yra, bet norime, kad būtų geriau.“
Smulkieji nesulaukia pagalbos
Antkopčio kaime ūkininkaujantis Tadas Mockus pastebėjo, jog valdžia pjauna šaką, ant kurios pati sėdi. „Mes auginame grūdus, iš kurių uždirba vežėjai, perdirbėjai, maisto pramonės darbuotojai. Ir tiek suvaržymų mums, ūkininkams – tai turėtų žeminti valdžią, – kalbėjo T. Mockus. – Nuo šių metų labai pasikeitė tiesioginės išmokos – smulkesni ūkiai labai vargsta, juos reikia remti. Neįmanoma išgyventi: technika brangi, aptarnavimas taip pat, yra ir netikėtų išlaidų. Dabartiniai reikalavimai nuvarys nuo žemės žmones.“
Magistraliniu keliu važiavusių automobilių, ypač vilkikų, vairuotojai signalizavo, pritariamai mojavo protestuojantiems, laužą kūrenusiems ūkininkams.
Palaikyti protestuojančiųjų žvarbią žiemos dieną atvykusi gargždiškė Milda su dukra Gintare sakė supranta, kas vyksta. „Palaikome, kad maisto turėtume – tai svarbiausias miestiečių rūpestis. Kaimo žmonės užsiaugina daržovių, paukščių. O mums ar neteks valgyti kiniškus ryžius? – kalbėjo Gintarė. – Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose vyksta milžiniški protestai – nepalyginti su tuo, kas čia yra. Suprantame, kad tai europinė problema.“
Prie laužo spietęsi ūkininkai kalbėjo, jog tai tik pirmasis švelnus protesto etapas: jeigu valdžia jų neišgirs, su galinga technika riedės į Vilnių. Neišsprendus juos slegiančių problemų, baiminasi, kad bus nuvaryti nuo žemės.
Stebinantis žemdirbių ryžtas
Pasak LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo, Klaipėdos rajone liepsnojo 4 laužai – Dauparuose, Peskojų kaime, Endriejavo ir Klaipėdos pašonėje. Protestuoti 70 traktorių atriedėjo 120 ūkininkų, o tie, kurie speiguotą žiemos dieną negalėjo užvesti traktorių variklių, vilties ir solidarumo ženklus uždegė netoli savo namų.
Valdžia, atrodo, pasijautė nejaukiai dėl tokio žemdirbių ryžto. „Nebūtų reagavusi, jeigu ne Europoje besiritančios protesto bangos. Agresyviai protestuota Vokietijoje, anksčiau Prancūzijos žemdirbiai sostinėje kratė mėšlą. Nustebau, kad mūsų jaunieji ūkininkai pasiryžę traktoriais riedėti į Vilnių, – dėstė V. Buivydas. – Antradienį Žemės ūkio taryba surengė nuotolinį posėdį. Nepaisant to, ką kalba, žada valdžia, 350 narių priėmė sprendimą surengti protesto tęsinį – sausio pabaigoje važiuoti į Vilnių. Nepasiekus rezultato, bus ir trečias etapas. Tada organizatoriai atsisakys atsakomybės – žemdirbiai veiks savo nuožiūra, neprognozuojamai, elgsis, kaip jiems atrodys. Ūkininkai sako, jog demokratinėje šalyje negali uždrausti reikalauti to, ko nori.“
V. Buivydas pastebėjo, kad per televiziją buvo paskleista neteisinga žinia, kad žemdirbiai susiskaldę. „Tai Žemės ūkio rūmai, kuriuos finansuoja Žemės ūkio ministerija, norėdami išsaugoti darbo vietas, klaidina visuomenę, bando užglaistyti kilusį skandalą. Didžiausios žemdirbių asociacijos – gyvulių, grūdų augintojai ir kiti pasitraukė iš Žemės ūkio rūmų“, – atskleidė V. Buivydas.
Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus ir visoje šalyje deginant laužus, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo sakė, kad premjerė žada atsižvelgti į kai kurias problemas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
