Psichine sveikata pasigirti negalime
Psichikos sutrikimų turi kas ketvirtas gyventojas. Tačiau daugelis lietuvių pasiūlymą apsilankyti pas psichologą ar psichiatrą traktuoja kaip įžeidimą, nors Vakarų šalyse tai jau seniai įprastas dalykas. Vadinasi, nėra gerai su Lietuvos visuomenės dvasine, psichine sveikata – tokią išvadą teikia garsus Lietuvos psichiatras Dainius PŪRAS.
Nuo vokiečių atsiliekame
– Kokie rodikliai atspindi šalies gyventojų dvasinę, psichinę būklę?
– Visuomenės dvasinė sveikata yra vertinama atsižvelgiant į savižudybių skaičių. Deja, Lietuva niekaip neišlipa iš daugiau kaip 1000 savižudybių per metus. Pasaulinė sveikatos organizacija yra parinkusi dar taiklesnį indikatorių – skaičiuojama, kiek jaunų (10–29 metų) žmonių nužudo vienas kitą taikos metu. Mažiausiais skaičiais šiuo atveju gali pasigirti Vokietija, daugiausia tokių nužudymų fiksuojama Rusijoje. Joje kasmet 7 000 jaunų žmonių nužudo vienas kitą. Tai tik didelio ledkalnio viršūnė, liudijanti prastą to krašto gyventojų dvasinę jauseną. Pagal šį kriterijų Lietuva yra 4 kartus sveikesnė už Rusiją, galime pasidžiaugti. Kita vertus, nuo Vokietijos atsiliekame 10 kartų – reikia imtis rimtų darbų, padedančių puoselėti mūsų dvasinę sveikatą. Ar gali dar būti abejonių, į kurią pusę eiti? Jei siekiame Vakarų ekonominių rodiklių, nepamirškime lygiuotis ir į jų dvasinės, psichinės būklės rodiklius, į tas vertybes, kurias pasirinko Europa.
– Kaip apibūdintumėte sveikos psichikos žmogų?
– Jam būdingas emocinis raštingumas, gebėjimas suprasti savo ir kitų jausmus. Jei emocinis
„Lietuvoje vis dar gėdijamasi pripažinti psichikos sutrikimų. Tai ir rodo mūsų nebrandumą. Pavyzdžiui, Norvegijoje buvo toks atvejis, kai depresija susirgo ministras pirmininkas, jam buvo būtina pasigydyti bent dvi savaites. Ministrų kabineto atstovai pradėjo mąstyti, kaip tai pristatyti visuomenei, galbūt informuoti, kad ministrui pirmininkui yra ausies uždegimas ar dar kas… Tačiau pats ministras pirmininkas pareiškė, kad reikia pasakyti tiesą. Kas ketvirtas žmogus pasaulyje per savo gyvenimą patiria depresijos epizodų, taigi norvegai priima tai kaip savaime suprantamą dalyką. Labai svarbu, kad ir mes žvelgtume į tokius pavyzdžius, o nerūšiuotume žmonių vien į normalius ir nenormalius. Kiekvienas iš mūsų gali turėti psichikos sveikatos problemų. Teikiamų pagalbos būdų veiksmingumas didele dalimi priklauso nuo visuomenės, t. y. mūsų visų požiūrio į šias problemas. Labai daug kas yra mūsų rankose“, – teigė psichiatras D. Pūras.
raštingumas yra žemo lygio, pradedama ieškoti atpirkimo ožių, demonizuoti kaimynus, paauglius, psichikos ligonius ir pan. Kuriamos moralinės panikos atakos, pavyzdžiui, esą pagal danų metodiką vaikai yra tvirkinami darželyje. Norime, kad ekonomiškai gyventume kaip išsivysčiusios šalys, bet pažangių valstybių vertybių vis dar negebame objektyviai įvertinti ir perimti. Tačiau jie ir yra ekonomiškai stiprūs nemaža dalimi todėl, kad atsikratė įvairiausių fobijų ir tapo visuomene, kur piliečiai gerbia vieni kitus.
Sveikos psichikos žmogus yra principingas, bet lankstus, moka džiaugtis gyvenimo smulkmenomis, pastebėti nuostabiai krentančius lietaus lašus ar saulės spindulius… Dar viena labai svarbi savybė – gebėti išgyventi skausmą ir liūdesį. Lietuvoje ne kartą teko pastebėti, kad per laidotuves artimieji vieni kitiems siūlo raminamųjų. Čia pasireiškia mūsų emocinis neraštingumas. Žmogus privalo iškentėti savo skausmą, išgyventi netektį. Kai emocijos vaistų pagalba yra užblokuojamos, individui sukuriame papildomų problemų, kurios gali išsiveržti ateityje. Kiek yra savižudybių… Žinoma, prisideda ir netikusio „tautinio“ auklėjimo požymiai, juk berniukai esą „neverkia“. Jie įpranta slėpti jausmus, tačiau šie ieško būdų prasiveržti, tada griebiamasi alkoholio…
Siūlo naikinti psichiatrijos ligonines
– Esate vienas iš psichinės sveikatos studijos Lietuvoje rengėjų. Kokias įžvelgiate pagrindines spragas?
– Ateityje nebeturėtų likti didelių psichiatrijos ligoninių, kurioms išlaikyti skiriami didžiuliai pinigai. Tačiau tokios įstaigos tik augina stigmą ir sukelia naujų problemų. Reforma turi sklandžiai vykti, tačiau iki šiol esame tik permainų imitacijos stadijoje. Daug kur pasaulyje jau seniai yra atsisakyta didelių atskirų psichiatrijos ligoninių. Brandžioje visuomenėje yra daugiau tolerancijos, suprantama, kad kai kurie gyventojai gali būti keisti, kitokie, sutrikusios psichikos, tačiau tai nieko blogo. Juolab kad mirti nuo psichikos ligonio rankos yra lygiai tokia pat maža tikimybė, kaip būti nutrenktam žaibo. Taip atsitinka tik 1 iš 10 milijonų. Žymiai pavojingesni yra girti asmenys. Žinoma, visose bendro profilio ligoninėse turėtų būti nedideli psichiatrijos skyriai, į kuriuos būtų guldomi pacientai paūmėjus psichikos ligoms. Tačiau būklei pagerėjus jie turi būti išrašomi, integruojami į visuomenę. Tam turėtų būti plėtojamos psichologinės pagalbos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, bet tai turi vykti ne psichiatrijos ligoninėse. Kažkada švedų paklausėme, ar pas juos balsuoja asmenys su psichikos sutrikimais, šie nusistebėjo, o kodėl jie to turėtų nedaryti. Mat psichikos sutrikimų turintys žmonės neretai net labiau domisi politika, net partijų programas gana dažnai skaito.
– Kaip pasirinkti gerą psichoterapeutą?
– Jei žmogus sako, kad vaikščiojau vis pas psichoterapeutą, tačiau jis man nieko nepadėjo, pats viską savo gyvenime nusprendžiau – vadinasi, to žmogaus psichoterapeuto būta išties labai gero. Tai ir yra šios srities aukščiausias pilotažas, kai dirbta su gyvenimo vingiuose pasimetusiu klientu taip, kad žmogus galvoja, jog jis pats susitvarkė su savo problemomis ir išmoko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
