Punsko lietuvių lietuvybės šuoras Doviluose

Meilė Lietuvai, tėvų kalbai, etnokultūrai – Punsko valsčiaus lietuviams nėra tik tuščia deklaracija. Dovilų etnokultūros centro Dagos šventėje dalyvavusi Punsko lietuvių kultūros namų kapela „Klumpė“ tiesiogine prasme gausius šventės dalyvius išvertė iš klumpių. Toks linksmumas praėjusio penktadienio vakarą salėje sukilo punskiečių kapelai širdingai grojant ir dainuojant, toks ratelių ėjimas, šokių aidėjimas, kad atrodė ir etnokultūros centro stogas iš to smagumo bus nukeltas.

Padeda kovojančiai Ukrainai
Praėjusią savaitę Klaipėdos rajone viešėję, su Dovilų seniūnija jau porą dešimtmečių kultūriniais saitais susiję Punsko valsčiaus delegacijos atstovai visus pakeri nuoširdžiai pasakodami apie puoselėjamas lietuviškas tradicijas, jaunimo įtrauktį į kultūrinę veiklą, bendruomeniškumą, darnų valsčiaus darbą.
„Labai pasitikime ir džiaugiamės ilgamečiu mūsų viršaičiu Vytautu Liškausku, kuris šįkart negalėjo į Dovilus atvykti dėl netikėtos ligos, savaitės pradžioje pajuto kovido simptomus. Ne vieną kadenciją valsčiui vadovaujantis viršaitis yra parei­gingumo pavyzdys. Jei ką pažadėjo, jei ką sumanė, tai išpildė. Jis nemėgsta nebaigtų darbų. Kai toks vadovas, tai ir mes stengiamės ranka rankon dirbti“, – nuotaikingai Doviluose „Bangai“ pasakojo valsčiaus darbuotojas Darius Kliūčnykas.
Punske jautriai sureaguota į Ukrainos kovą prieš agresorę Rusiją: priimti gyventi ir padėta įsidarbinti ukrainiečių pabėgėliams, viena ukrainietė dirba valsčiaus administracijoje. „Nupirkome ir padovanojome kovojančiai Ukrainai naują autobusiuką, pridėjome pilną įvairiausių reikalingų dalykų. Ir tai nebuvo vienkartinė parama“, – akcentavo Punsko valsčiaus tarybos pirmininkė Elena Vailionienė.

Aktyvūs kultūrinėje veikloje
Punsko lietuvių istorija yra išskirtinė, nes čia gyvenantys tautiečiai ne patys pasirinko, o istoriškai maždaug prieš 100 metų buvo atskirti nuo Lietuvos. Punsko valsčiaus tarybos pirmininkė E. Vailionienė atkreipė dėmesį, kad valsčiuje ypatingas dėmesys skiriamas švietimui, jaunimo įtraukčiai puoselėjant lietuvybę. Punskiečiai džiaugiasi keturiais autobusiukais, nupirktais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuriais patogiai vežiojami mokiniai į mokyklas.
„Tikrai mūsų jaunimas turi ką veikti, nes labai išvystytos saviveiklos, meninės saviraiškos sritys. Kultūros namuose veikia įvairių būrelių: dramos, šokių, muzikos. Juose, be kapelos „Klumpė“, yra dar du folkloro kolektyvai. Taip pat vystomos popamokinės moksleivių veiklos: edukacijos folkloro, meno tematika. Veikia ir muzikos mokykla“, – pasakoja E. Vailionienė.
Punskiečiai gausiai dalyvauja kultūrinėje veikloje, noriai lanko renginius, kartu švenčia visas valstybines šventes. „Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, kartu giedame Tautišką giesmę. Ko gero, didžiausia šventė Punske yra Žolinė, trunkanti net tris dienas“, – apibendrino valsčiaus atstovas D. Kliūč­nykas.

Punskiečiai studijuoja Lietuvoje
Punsko valsčiaus atstovai įsitikinę, jog lietuvybės šaknys visų pirma stiprinamos šeimose. „Mūsų vaikai moko lietuviškai savo vaikus, kiek ilgai tai truks – nežinia, nes neišvengiamai vyksta asimiliacija. Labai svarbu, kad daug punskiečių siekia aukštojo mokslo Lietuvos universitetuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Štai ir šįvakar Doviluose „Klumpės“ kapeloje koncertuoja medicinos studentė, studijuojanti Kaune, ir dar viena Lietuvoje besimokanti studentė čia yra atvažiavusi“, – pastebėjo E. Vailionienė.
Abu punskiečiai atkreipė dėmesį, kad kol kas valsčiuje nejaučiamas pedagogų, kitų specialistų stygius. Pašnekovai įžvelgia dvi priežastis: po studijų punskiečiai grįžta dirbti į savo gimtinę, tačiau kitas aspektas nėra toks džiuginantis. Deja, gyventojų skaičius mažėja, tad stabilizuojasi ir specialistų poreikis.
„Neišvengėme demografijos problemų. Nors Lenkijoje gimstamumui skatinti vykdoma 500 zlotų išmokos programa, tačiau tai rezultatų nedavė. Tad kaimo mokyklose mažėja vaikų, teks uždaryti ir mano kaimo mokyklėlę“, – apgailestauja pedagogė, Punsko valsčiaus tarybos pirmininkė E. Vailionienė.

Įjungia taupymo režimą
Kovido pandemijos metu Punsko valsčiaus administracija nuotoliniu būdu dirbo tik apie mėnesį. Šiuo sunkmečiu Punsko savivaldybė taip pat ruošiasi valsčiaus biudžeto ir energetinių resursų taupymo programai: porą valandų anksčiau bus išjungiamas gatvių apšvietimas, savivaldos darbuotojai per dieną dirbs ne 8, o 7 valandas.
Valsčiaus darbuotojas D. Kliūčnykas sakė, kad iki naujųjų metų dar turi anglies atsargų, kuriomis kūrenama mokykla. Kaip anglies kainos pasikeis, kaip tai pakeis švietimo įstaigų šildymo sistemą, kol kas prognozuoti sunku. Punsko valsčiaus atstovai apgailestavo, kad Lenkijoje, kuri pati turi anglies iškasenų, verslo tarpininkai mieliau ir pigiau pirkdavo ją iš Rusijos, o Lenkijos Vyriausybė laiku aktyviau nesudarė palankių sąlygų vystytis alternatyviems energijos šaltiniams: saulės parkams, hidroelektrinėms.
Punsko delegacijos atstovų nuomone, sunkmečiai yra įveikiami sutelktomis pajėgomis, o kultūrinai saitai su Dovilų seniūnija ateityje dar labiau stip­rės: jau planuojami kitų metų susitikimai, abipusiai praturtinantys etnokultūros vertybėmis, stiprinantys lietuvybės dvasią.

Garsaus diplomato, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, dar 19 amžiaus pabaigoje Seinų apskrityje, kuriai priklauso Punsko valsčius, lietuviškai šnekėjo apie 97 proc. gyventojų.
Ir dabar Punskas, kuriame gyvena kiek daugiau nei tūkstantis gyventojų, iš kurių 75 proc. yra lietuviai, – svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras. Čia nuolat veikia vaikų darželis, pagrindinė mokykla, gimnazija ir licėjus.
Seinuose lietuvių „Žiburio“ mokykla, kurią finansiškai remia Lietuvos valstybė, pradėjo veikti 2005 m. 2022 m. mokyklą lankė 107 mokiniai.
2021 m. gruodžio 31 d. Punsko valsčiaus gyventojų buvo 4 139, iš jų – 1 205 Punsko miestelyje. Prieš metus šie skaičiai buvo didesni (valsčiuje – 4 231, Punske – 1 222).

Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.