Rajonas pirmauja ir infekcinėmis ligomis

Ne kartą Klaipėdos rajonas respublikiniuose reitinguose buvo pripažintas viena geriausių vietų gyventi Lietuvoje. Gal todėl ir gyventojų sveikatos būklės rodikliai yra geri arba bent jau nėra prastesni negu vidutiniai Lietuvoje.

Tačiau sveikatos netolygumai egzistuoja ir mūsų savivaldybės teritorijoje, kuriuos galime stebėti net pagal seniūnijas. Pavyzdžiui, didžiausias standartizuoto mirtingumo rodiklis (atmetus požymius, darančius įtaką rodikliui – gyventojų amžiaus skirtumus) yra Judrėnų seniūnijos gyventojų, o mažiausias ­– Sendvario seniūnijos gyventojų. Kodėl? Apie tokius sveikatos netolygumus ir jų mažinimo rekomendacijas, kurias pateikė neseniai rajone apsilankę ekspertai, ir kalbamės su Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima KAVECKIENE.

Sveikatos netolygumai

Kas yra tie sveikatos netolygumai? Ir kaip juos mažinti?

Gyventojų sveikatos lygis labai priklauso nuo jų išsilavinimo, materialinės padėties, lyties, amžiaus, gyvenamosios aplinkos, galimybės gauti medicininę pagalbą ir gerokai skiriasi ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Akivaizdu, jog įtakos sveikatai turi išsilavinimas, socialinė ir ekonominė aplinka. Mažiau išsilavinę žmonės turi mažiau žinių ir įgūdžių saugoti savo ir artimųjų sveikatą, mažesnes pajamas gaunantys asmenys prasčiau maitinasi, dažnai jų būstas yra be centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sistemos. Mūsų rajone vis dar aukštas sergamumo tuberkulioze rodiklis. O nuo 2012 m. vis daugėja žmonių, naujai susergančių žarnyno infekcinėmis ligomis. 2014 m. sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis rodiklis viršijo visos šalies vidurkį – buvo didesnis net 2,4 karto (Klaipėdos r. sav. buvo užregistruoti 88,4 nauji ligų atvejai 10 000 gyv., Lietuvoje – 37 atvejai 10 000 gyv.). Gyventojų sveikatos rodikliai rodo, jog šiandien didžiausią įtaką sveikatai daro ne sveikatos priežiūros įstaigos, o kitų sričių institucijos: socialinės, švietimo, komunalinių paslaugų ir kt. Todėl sumažinti sveikatos netolygumus įmanoma tik sutelkus visų sektorių, ne tik sveikatos priežiūros, jėgas. Ypač į sveikatinimo procesą svarbu įtraukti vietos bendruomenes. Būtent vietose labiausiai matomi tie žmonės, kuriems reikalinga pagalba.

Iš kur toks didelis sergamumas žarnyno infekcijomis?

Šių ligų plitimui įtakos turi gyvenamoji aplinka, higienos laikymasis. Dažniau serga kaimo gyventojai, nes dar ne visi žmonės turi centralizuotai tiekiamą vandenį ir nuotekas. Tačiau atsiradus vienam vandens tiekėjui, nelikus privačių vandenviečių, vandentvarkos situacija rajone gerėja.

Kokios pagrindinės rajono gyventojų mirties priežastys?

Situacija rajone panaši kaip ir visoje Lietuvoje. 2014 m. mūsų rajone daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (55 proc. visų mirusiųjų). Antroje vietoje – mirtys nuo piktybinių navikų (21,6 proc.), trečioje – išorinės mirties priežastys (8,3 proc.).

Kas trumpina mums gyvenimą?

Daugelis žmonių išvengtų pernelyg ankstyvos mirties, jeigu pakeistų savo elgseną: sveikiau maitintųsi, nerūkytų, nevartotų alkoholio, daugiau judėtų. Vertinant rajono žmonių gyvensenos tyrimus, kuriuos kas treji metai atlieka mūsų Visuomenės sveikatos biuras, mokinių gyvensena keičiasi – rodikliai gerėja. Tačiau suaugusiųjų ne: nemažėja asmenų, kurie kasdien vartoja alkoholį, sumažėjo gyventojų, valgančių šviežias daržoves, dalis. Tad idėja dovanoti daržovių sėklas yra pačiu laiku.

Seniūnijai – atskiras „receptas“

Kokie sveikatos netolygumai pastebimi Klaipėdos rajone?

Pirmiausia tai skirtumai tarp lyčių: vyrų miršta daugiau nei moterų, vyrai labiau linkę rizikingai elgtis: daugiau rūko, daugiau vartoja alkoholį, dažniau pakliūva į transporto įvykius, nelinkę lankytis pas gydytojus nei profilaktiškai, nei susirgę, dažniau linkę žudytis. Antra, skirtumai tarp kaimo ir miesto, nors mūsų rajonas nėra tipiškas: kaime nemažai gyvena Klaipėdos mieste dirbančių gyventojų, t. y. turinčių geresnį išsilavinimą ir pajamas. Trečia, egzistuoja skirtumai net ir tarp seniūnijų. Didžiausias standartizuotas bendras mirtingumas yra Judrėnų seniūnijoje – 1081,6 atvejai 100 tūkst. gyventojų (2010–2014 m. vidurkis), o mažiausias – Sendvario seniūnijoje – 799,4. Pažymėtina, kad Judrėnų seniūnijos vyrų mirtingumo rodiklis didžiausias rajone. Analizuojant pagal mirčių priežastis: mirtingumo rodiklis nuo piktybinių navikų didžiausias Agluonėnų, o mažiausias – Endriejavo seniūnijoje, mirtingumo rodiklis nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų didžiausias Judrėnų, o mažiausias – Sendvario seniūnijoje.

Kodėl toks aukštas mirtingumas Judrėnuose? Juk čia nerūksta gamyklų kaminai…

Nereikia nė gamyklų kaminų – orą teršia ir krosninis šildymas. Smogas nuo dūmų, dulkės, žalingi įpročiai… Aišku, daugiausia blogus sveikatos rodiklius lemia tai, kad seniūnijoje gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie serga ir miršta dažniau. Sendvario seniūnijoje, nors ir arčiau didelio miesto, mirtingumas mažiausias, nes gyvena daug jaunų šeimų, vaikų, jaunimo. Todėl ir sakau, kad sveikatinimo priemonės turi būti kompleksinės, tarpinstitucinės, atsižvelgiant į visus niuansus: gyventojų amžių, lytį, išsilavinimą, socialinę padėtį, gyvenamąją vietovę, gyvenamąją aplinką. Pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros centrai ypač aktyviai turėtų padirbėti vykdydami ligų prevencijos priemonių, atrankinės patikros, ankstyvosios diagnostikos programas Judrėnų, Veiviržėnų, Agluonėnų, Priekulės seniūnijose, profilaktines patikras dėl krūties vėžio – Sendvario ir Gargždų seniūnijose. Asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos vykdymas ypač aktualus Veiviržėnų, Endriejavo, Judrėnų, Vėžaičių, Priekulės seniūnijų gyventojams. Labai svarbu kuo daugiau savivaldybės gyventojų aprūpinti centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimo sistema, išvystyti socialinių paslaugų ir paslaugų šeimai tinklą.

Ekspertai pagyrė

Kaip ekspertai įvertino Savivaldybės institucijų pastangas gerinti gyventojų sveikatą?

Malonu tai, kad ekspertai ne tik palankiai įvertino Sveikatos apsaugos skyriaus darbą, bet ir pasidžiaugė suderintu komandiniu savivaldos institucijų darbu. Taip yra ne kiekvienoje savivaldybėje. Didelį dėmesį sveikatos apsaugos prob­lemoms spręsti skiria Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, kuri buria visą komandą bendram darbui: švietimo, socialinės srities institucijas, vaikų teisių apsaugos, psichologinę – pedagoginę tarnybas. Visų šių pastangų, sveikatos prevencijos dėka palengva keičiasi žmonių požiūris į sveikatą, bendri rajono gyventojų sveikatos rodikliai gerėja. Tačiau atsiranda nauji iššūkiai: ilgėja gyvenimo trukmė – daugėja ir ligų, auga geriatrijos, slaugos paslaugų poreikis, lėtinėmis ligomis ima dažniau sirgti vaikai.

Ačiū už pokalbį.

INFORMACIJA

Klaipėdos rajone demografinė situacija yra nebloga

• gyventojų skaičius 2015 m. išaugo 721 gyventoju, tačiau natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigiamas (2014 m. gimė 556, mirė – 569 gyventojai);
• 2015 m. pradžioje 1000-iui Klaipėdos rajono vyrų teko 1049 moterys;
• vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų sumažėjo nuo 11,03 metų (2006–2008 m.) iki 9,34 m. (2012–2014 m.). Lietuvoje šis skirtumas – 10,75 metai.
• Klaipėdos rajono gyventojų vidutinis amžius 2015 m. pradžioje – 40 metų (2014 m. – 39 metai); vyrų – 37 metai, moterų – 42 metai. Lietuvos gyventojų vidutinis amžius – 42 metai.
• 2015 m., kaip ir 2014 m., Klaipėdos rajono demografinės senatvės koeficientas buvo mažesnis nei šalies atitinkamai 89 ir 129 pagyvenę (60 m. ir vyresnio amžiaus) gyventojai, teko šimtui vaikų iki 15 m. amžiaus (2014 m. – 86 ir 126 pagyvenę asmenys teko 100 vaikui iki 15 m. amžiaus).