Rajonas turės savo krematoriumą
Krematoriumo vizualizacija.
Nuošaliai nuo gyventojų, miško teritorijoje Toleikių kaime, Dovilų seniūnijoje, projektuojamas krematoriumas, kurio veiklos ėmėsi Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Rūteda“. Rajono gyventojams atsiras galimybė velionį kremuoti arčiau namų, atsisveikinti bus galima ten pat įkurtose 3 salėse. Veiklą planuojama pradėti kitąmet.
Projekto rengėjai konkuruoti žada ne tik teikiamų paslaugų kokybe, bet ir išskirtine aplinka.
Pamiškėje ruošiamo statyti krematoriumo kaimynystėje – už kilometro esančios Lėbartų kapinės, šalia gyventojų nėra, tad veikla neturėtų niekam trukdyti. Įranga bus užsakoma Didžiojoje Britanijoje. Bendrovės direktorė Rūta Gumuliauskaitė paneigė mitą, esą krematoriumas – tai tarša. Yra filtrai, yra reikalavimai, kurių visiems privalu laikytis. O miško apsuptyje esantis pastatas pravažiuojantiesiems net nebus matomas.“
Šiuo metu ruošiamas techninis projektas, su kuriuo bus supažindinta visuomenė, laukiama poveikio aplinkai vertinimo. „Jaučiame atsakomybę visuomenei ir, prieš pradėdami tokio objekto statybas, atsižvelgiame į daugelį faktorių, – pasakojo R. Gumuliauskaitė. – Gyventojams konkurencija visada išeina tik į naudą. Kuo didesnis pasirinkimas, tuo geriau. O ateityje šalia numatomos ir kolumbariumo statybos.“
Direktorė papasakojo, jog metų pradžioje lankėsi Didžiojoje Britanijoje, kur domėjosi šio verslo subtilybėmis. Beje, ten kremuojama apie 80 proc. mirusiųjų, o mūsų šalyje – 10 kartų mažiau, vos 8 proc. „Kremavimas – plačiai paplitęs laidojimo būdas daugelyje šalių. Europoje ir JAV kremuojama 30–40 proc. visų palaikų. Kremavimas ypač populiarus Skandinavijos šalyse. Kol kas sunku pasakyti, kada Lietuvoje kremavimas bus įprastas laidojimo būdas. Čia žmonėms spręsti“, – svarstė UAB „Rūteda“ direktorė.
Anot R. Gumuliauskaitės, aplinkai draugiški žmonės gali velionį laidoti ekologiškame karste, kuris, beje, pigesnis. Taip pat nereikia išlaidauti ir įkapėms: į krematoriumą mirusįjį galima atgabenti aprengtą jo dėvėtais švariais ir tinkamais tokiam atvejui drabužiais. Užsienyje jau siūloma pasirinkti urnas iš smėlio ar juodžemio – jos įkasamos į žemę, atidengiamos, o į vidų įsodinamas medelis.
„Kremavimą pasirinkusiųjų manymu, šis laidojimo būdas estetiškesnis, ekologiškesnis ir netgi ekonomiškesnis, ypač neturintiesiems kapo, kuriame galėtų laidoti kūną. Ypač suinteresuoti tie, kurių artimieji nori būti palaidoti vienoje vietoje, nes urnai vietos kape visada atsiras. Kai kurie žmonės tiesiog nenori būti laidojami į žemę. Kremavimo metu per kelias valandas įvyksta tai, kas žemėje vyksta 20 metų. Katalikų Bažnyčia neprieštarauja žmonių palaikų kremavimui“, – pasakojo pašnekovė. Ji sakė pastebėjusi, jog nei gaunamos pajamos, nei išsilavinimas, nei profesija laidojimo būdo pasirinkimui įtakos neturi.
Viktorija MURAUSKĖ