Rajone apsistojusiems ukrainiečiams renkama gyventojų parama

Karas ukrainiečių kasdienybės idilę apvertė aukštyn kojomis akimirksniu. Rodos, dar vakar buvo viskas įprasta: namai, vaikai, darbai, o šiandien – su lagaminais kelyje. Tik su keliais paskubomis prigriebtais daiktais – svečioje šalyje. Dėl to parama ukrainiečiams yra būtina. Mūsų rajone geradariai, galintys padovanoti drabužių, higienos prekių, namų apyvokos daiktų, laukiami buvusiame policijos komisariate, Gamyklos g. 33. Būtent čia kviečiami atvykti ir ukrainiečiai, kad pasirinktų, kas jiems reikalinga.

Reikia švarių ir nenudėvėtų
Paramą ukrainiečiams koordinuojanti, laikinai Gargždų atviro jaunimo centro vadovės pareigas einanti Deimantė Venckutė informavo, kad parama Gamyklos g. 33 priimama kiekvieną darbo dieną nuo 17 iki 19 val. ir savaitgaliais nuo 11 iki 15 val. Būtent tokiu laiku parama tiek priimama, tiek išduodama ukrainiečiams.
D. Venckutė akcentavo, kad šiuo metu užtenka drabužių kūdikiams ir moteriškų rūbų. Tačiau stokojama vyriškų drabužių, taip pat apatinio trikotažo. Jo labai trūksta ir moterims, taip pat stinga pižamų, drabužių ypač 4–11 metų vaikams. Reikalingos ir įvairių dydžių šlepetės. Anot D. Venckutės, atvežami drabužiai turi būti švarūs, tinkami nešioti, kad atvykę ukrainiečiai juos dėvėdami jaustųsi oriai. „Visada sakome, prieš atveždami, tarkime, vaikų daiktus pagalvokite, ar juos vilktumėte saviškiams. Jei taip, būtinai atvežkite. Apatinis trikotažas būtinas naujas“, – dėstė pašnekovė. Šiuo metu labai trūksta ir įvairių namų apyvokos daiktų: lygintuvų, išskleidžiamų džiovyklių, virdulių ir kt. Taip pat maisto atsargos yra menkos. Geriausia, kad atvežamas maistas būtų negendantis bent savaitę. „Jei norima padovanoti vaisių, daržovių, kurie greičiau genda, reikėtų tiesiai rašyti elektroniniu paštu paramaukrainai@klaipedos-r.lt. Dėl sunkios buitinės technikos taip pat. Jei norite pasiūlyti pagalbą ar Jums jos reikia priėmus ukrainiečius, skambinkite tel. +370 684 33 344 (nuo 9 iki 21 val. kasdien).

Per savaitgalį – 40 patalynės komplektų
Anot Deimantės, labai trūksta pagalvių, antklodžių. Patalynės yra, tačiau rezervas nepamaišytų. „Vien savaitgalį išdalijome 40 patalynės komplektų. Manau, mūsų rajone apsistojusių ukrainiečių skaičius jau siekia per 300. Jei kažko pritrūksta, Klaipėdoje apsistoję ukrainiečiai taip pat gali atvažiuoti pas mus. Juk parama skiriama bendrai ukrainiečiams, tikrai neskirstoma, kuriame mieste ar rajone jie apsistoja“, – pasakojo D. Venckutė. Jos žiniomis, Gargžduose yra šeimų, kur priėmė į savo namus po 1–2 ukrainiečius, o yra asmenų, kur priėmė ir 14–18 ukrainiečių grupes.
„Pirmiausia į mūsų bazę Gamyklos g. 33 atvažiuoja lietuviai, kurie laukia ukrainiečių. Tai pirmasis etapas, kai svarbiausia – patalynė, higienos priemonės. O paskui jau atvyksta su apsistojusiais ukrainiečiais, kurie gali išsirinkti, kas jiems reikalingiausia“, – sakė paramos koordinatorė.

Kuklūs ir nedrąsūs
Pasak jos, į bazę atvykstantys ukrainiečiai labai kuklūs, nedrąsūs. Todėl labai svarbu savanoriams juos pakalbinti, padėti išsirinkti. Pavyzdžiui, 6 asmenų šeima neturėjo indų, o pasiima tik vieną puodelį, vieną arbatinį šaukštelį, 1 dubenėlį ir kt. Sako, nenorime daug imti, gali kitiems prireikti. „Jie bijo paprašyti, jiems nepatogu. Turime suprasti, kad atvyksta labai įvairūs žmonės. Vieni dar ką tik turėjo garantuotas pajamas, gerą darbą ir gyveno oriai, o dabar stovi su vienu maišeliu ir turi paprašyti apatinio trikotažo. Nėra lengva. Emociškai sunku. Todėl labai stengiamės, kad pas mus atvykę jie jaustųsi kuo jaukiau, kad oriai galėtų išsirinkti daiktus, juos esame gražiai išdėlioję, turime ir veidrodį. Mes stengiamės juos ir pralinksminti, ir pajuokaujame, tačiau, žinoma, neišvengiame ir apsikabinimų, ir ašarų“, – užsiminė D. Venckutė.
Atvažiavusieji gali pasiimti drabužių ir pasimatavimui. Jau buvo atvejų, kad netiko, tai grąžino. „Ukrainiečiams nepatogu tiesiog imti, tai jie siūlo ir savo pagalbą, atvykti savanoriauti, padėti rūšiuoti ir pan. Yra jau ir savanoriaujančių mūsų paramos punkte. Viena moteris pasisiūlė net grindis išplauti, kad galėtų jaustis daiktus užsidirbusi. Daugelis jų vos tik atvyksta iškart nori dirbti“, – pastebėjo Deimantė.

Poreikis suburti bendruomenę
Paramą koordinuojanti Deimantė pasidžiaugė, kad savanorių netrūksta. Iš viso rajone yra apie 45, yra sudaromi grafikai, keičiamasi pamainomis ir pan. 5 savanorės kalba rusų kalba, kuri dabar labai reikalinga. Pati Deimantė taip pat dirba savanorystės pagrindais. „Mane pačią savanorystė lydi jau turbūt kokį dešimtmetį. Kitaip ir neįsivaizduoju. Gargždų atvirame jaunimo centre daug socialinio darbo, tad dirbti iš pašaukimo, meilės žmonėms, noro padėti mums yra įprasta. Daug Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojų dirba savanoriais, jokios prievartos nėra, o kas gali, tas prisideda.
Anot D. Venckutės, didžiausi atvykstančių ukrainiečių poreikiai be daiktų – darbo, psichologinės pagalbos, bendravimo su tautiečiais. Jaučiama, jog būtų gerai suburti rajone apsistojusių ukrainiečių bendruomenę, kad jie galėtų tarpusavyje bendrauti. „Iš jų labai juntamas toks poreikis. Pradžiai galėtų būti suburti bent Gargžduose apsistojusieji. Jie jaučiasi vieniši. Juk būna, kad atvyksta mama ir šeši vaikai…“ – pasakojo pašnekovė. Ji užsiminė, kad Gargždų atvirame jaunimo centre taip pat greitai pradės dirbti savanorė iš Ukrainos.

Viliasi grįžti namo
Į daiktų išdavimo ukrainiečiams punktą Gamyklos g. 33 ukrainiečių atvežusi klaipėdietė Irena Šlepavičienė „Bangai“ pasakojo, kad mirusio brolio žmona priėmė 9 ukrainiečius jos vaikystės sodyboje Kalniškės kaime. „Brolio vaikai tris kartus vyko į Varšuvą pasiimti ukrainiečių, nes jie atvyko per triskart. Šiuo metu sodyboje gyvena 1,9 metukų mergaitė, kita 6 metų, dar dvi 14 metų mergaitės, vienas vaikinas 17 metų ir 3 mamos, 1 močiutė. „Jie iš Dniepro. Tai brolio šeimos pažįstami. Aš tik kaip tarpininkė atvežiau juos pasirinkti reikalingų daiktų“, – pasakojo I. Šlepavičienė. Anot jos, ukrainiečių emocinė būklė bloga, nes jie turėjo palikti savo namus, įprastą buitį ir čia atvykti tik su keliais daiktais. Sodyboje nėra erdvu, tačiau susiglaudę gyvena, namas senas, ne šiuolaikinės statybos, tačiau pasikuria krosnį, pasišildo, yra kiemas. Vaikai nuotoliniu būdu mokosi Ukrainos švietimo įstaigose, viena mama dirba nuotoliniu būdu Ukrainoje.
Irenos atlydėtos ukrainietės atvirai sakė, kad kol kas apie lietuvių kalbos mokymąsi negalvoja, viliasi, kad visa ši situacija laikina ir galės grįžti į savo namus. Kiekvieną dieną seka žinias, jų vyrai – Ukrainoje, yra užsiregistravę karo tarnybai, pasiruošę ginti Tėvynę, tačiau kol kas yra rezerve. Viena iš kalbintų ukrainiečių sakė, jog Tėvynėje dirbo medicinos srityje, plastikos chirurgijos klinikoje, kur tvarkė finansus, buvo atsakinga už komunikaciją. „Rasti čia kažką panašaus nemokant kalbos sudėtinga“, – sakė ji.

Ne tik priglaudžia, bet ir integruoja
Pasirinkti reikalingų daiktų į Gargždus ukrainiečius atvežė ir judrėniškis Marius Mockus: „Judrėnuose yra laisvų namų, tai bendruomenė, verslininkai suvienijo jėgas, vieną aptvarkė ir jame įkurdino mamą, dukteris su trimis vaikais ir šeimos draugę su vienu vaiku. Žmonės greitai suaukojo reikalingų daiktų, tačiau dabar jau rūbai darosi per šilti, tad atvykome čia. Moterys darbščios, po truputį ieškome darbų. Kai pirmą dieną jų paklausėme, kuo galime padėti, iškart pasakė, kad norėtų gauti darbo. Domina įvairūs variantai. Viena Ukrainoje darydavo rankų darbo šokoladinius sausainius, bandysime įtraukti į bendruomenės veiklą, vietos verslininkai taip pat pasiūlė darbo.“ M. Mockus akcentavo, kad jų tikslas ne tik ukrainiečius priglausti, bet ir integruoti.

Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.