Rajono garbė: Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė

Aktualija Proveržis
17 vasario, 2023
0

Renginį vedė profesionalus aktorius D. Meškauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vasario 15 dieną paskelbta nepaprasta žinia. Gargždai tapo Lietuvių kalbos dienų sostine. Bibliotekoje tariamas žodis skambėjo lietuviškai, žemaitiškai ir lietuvininkų – šišioniškių tarme. Renginį vedė profesionalus aktorius Darius Meškauskas.

Rašytoja E. Barauskienė skaitė įdomią paskaitą „Klaipėdos krašto knyga – rašto ir tautos mokytoja“.

Sugulė į istorijos pynę
Tautodailininkės Dalios Lengvinaitės kurtų šiaudinių sodų fone gražią kalbos bei Didžiosios ir Mažosios Lietuvos istorijos pynę pynė ir panešėjai, ir kalbėtojai, ir teatralai. Modernus Šeiko šokio teatro spektaklis „Šmukulis“ pasakojo apie kontrabandos (šmukulio) gabenimą per muitinės punktą, veikusį Gargžduose nuo XVI a. iki 1923 m. Visa tai sugulė į Lietuvos tradicijų ir modernybės mozaiką, kuri akcentavo tai, kad kalba, krašto istorija neišnyksta. Ji aktuali ir šiandien, tačiau reikia ją branginti, puoselėti, saugoti.
Renginio vedėjas, aktorius D. Meškauskas, tardamas svarius žodžius, davė pradžią Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiams Gargžduose. Simboliška yra tai, kad 2023-iųjų metų Lietuvių kalbos dienų sostinė yra būtent Gargžduose. Šie metai yra paskelbti Klaipėdos krašto metais, o Gargždai įsikūrę ties Mažosios ir Didžiosios Lietuvos riba. Šioje etninių regionų sandūroje užgimė daug lietuvių kalbai nusipelniusių asmenybių. Lietuvių kalbos dienų renginys pradėtas Adomo Jakšto eilėraščiu „Mažajai Lietuvai“, parašytu dar 1923 m. sausio 14 d. Jame pabrėžiama, kad Lietuvą tverdamas Dievas Josios pusiau nedalino. Akcentuojama Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bendrystės svarba. Primenama, kad lietuviška giminė, lietuviška kalba ir lietuviška garbė privalo gyvuoti amžinai.

Sutartis prestižui auginti
Renginio metu bibliotekoje, pavadintoje literatūros tyrinėtojo, kritiko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, kuris išleido kelias dešimtis knygų, ne ką mažiau suredagavo, parašiusio per šimtą straipsnių ir studijų literatūros klausimais, gargždiškio Jono Lankučio vardu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas pasirašė Lietuvių kalbos dienų sostinės sutartį, kuria įsipareigojo didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą.
Tardama sveikinimo žodį Jono Lankučio viešosios bibliotekos laikinoji direktorė Aurelija Butkutė-Norkevičienė akcentavo, kad Gargždų paskelbimas Lietuvių kalbos dienų sostine yra geriausia gimtadienio dovana miestui, švenčiančiam savo 770-ąją sukaktį. Ji dėkojo rajono Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytojai Daivai Beliokaitei, kuri pasiūlė imtis šio iššūkio ir prisidėjo prie kūrybinės komandos, taip pat bibliotekos darbuotojoms Živilei Markutei-Armalienei ir Giedrei Ilginienei už puikų komandinį darbą, rengtą ir laimėtą projektą, valandas, praleistas puoselėjant renginio idėją. „Štai ir išsipildė mūsų svajonė. Gargždai – 2023 metų Lietuvių kalbos dienų sostinė. Mums tai didelis džiaugsmas, pasididžiavimas, o kartu ir atsakomybė. Žinant, kad Gargždai šiemet švenčia savo 770-ąjį jubiliejų, tai dvigubas džiaugsmas ir didžiulė garbė padovanoti savo miestui tokią gražią gimtadienio dovaną“, – kalbėjo laikinoji bibliotekos vadovė.
Jono Lankučio bibliotekos Lietuvos kalbos dienų sostinės projektas vyks ir tarptautiniu lygiu. Vienoje iš projekto veiklų – gotiškos raidės konkurse – dalyvaus Rygos lietuvių vidurinė mokykla, kurios įkūrėja ir ilgametė vadovė buvo šviesaus atminimo Gargždų miesto garbės pilietė Aldona Gedvilaitė-Treija.

Meistrišką kalbėjimą šišioniškai demonstravo Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja V. Asnauskienė.

Kalba – tautos stiprybė
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė V. Meiliūnienė gyrė renginio iniciatorius už drąsą prisiimti atsakomybę ir tapti sektinu pavyzdžiu kitiems. Jai antrino rajono meras B. Markauskas, kuris prasitarė, kad šią simbolinę dieną jaučiasi pakylėtas, nes Gargždai irgi gali pelnyti sostinės vardą. Jis pabrėžė, kad valstybė, Tėvynė negali egzistuoti be kalbos ir palinkėjo visiems prasmingų Lietuvių kalbos metų. Vicemerė Ligita Liutikienė akcentavo, kad kalba yra mūsų tautos stiprybė, nuėjusi sunkų kelią, todėl kvietė branginti savo gimtąjį žodį, puoselėti tautiškumą, tradicijas. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleivė Luka Švabaitė nesuvaldė jaudulio, bandydama žemaitiškai iš atminties padeklamuoti poetės Nijolės Rimkienės eiles apie žemaitišką ruodą. Laimei, eilės buvo įrašytos telefone. Meistrišką kalbėjimą šišioniškai demonstravo Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Virgina Asnauskienė. Rašytoja, pedagogė, Mažosios Lietuvos kultūros žinovė, Gargždų miesto garbės pilietė Edita Barauskienė skaitė įdomią paskaitą „Klaipėdos krašto knyga – rašto ir tautos mokytoja“. Ji akcentavo Tilžės akto svarbą Lietuvos istorijai, pristatė naujausią savo knygą „Šimtas metų po vienu stogu“. Gražiu renginiu džiaugėsi Dalia Ivaškevičienė iš Ukmergės rajono savivaldybės.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė V. Meiliūnaitė ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas pasirašė Lietuvių kalbos dienų sostinės sutartį.

Įtaigus šokio spektaklis
Judesio ir garso kompozicija „Šmukulis“ įtaigiai prikėlė Gargždų apylinkių autochtonės Rasos Dambrauskienės papasakotą savo senelio Juozo Anužio istoriją. Mat ir jis bandė būti šmugelniku. Gargžduose anuomet šalia viena kitos skambėjo žemaičių, šišioniškių, žydų melodijos. Rasos senelis Juozas Anužis išgyveno ilgą gyvenimą, prisitaikęs prie kelių valdžių – lietuvių, vokiečių, sovietų, ir išlaikęs savo autentišką vietos gyventojo tapatybę. Šokio spektaklio scenarijaus autorė – Sondra Simana, garso režisierius ir muzikos bendraautorius –Kristijonas Lučinskas, režisierė, choreografė – Agnija Šeiko, choreografas ir šokėjas – Mantas Ūsas. Spektakliui muziką ir garsus kūrė Priekulės kultūros centro vokalinis ansamblis „Agluona“, „Kuršių ainiai“, grupė „Kontrabanda“. Spektaklyje skambėjo Virginos Asnauskienės (pasakojimas šišioniškių tarme ir liuteronų giesmė), R. Dambrauskienės pasakojimas apie senolį žemaičių tarme.

Iki kovo 30 d. J. Lankučio viešojoje bibliotekoje vyks renginiai, kurių metu visuomenė bus kviečiama kalbą pažinti per edukacijas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves „Kalbos formų ketvirtadieniuose“:
Vasario 22 d. Muzikos kalba. Kūrybinės dirbtuvės su R. Šilinsku.
Kovo 2 d. Kino kalba. Filmų ciklo „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ peržiūra.
Kovo 9 d. Mirusių žodžių kalba. Patyriminė edukacija „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“ su V. Butkevičiene.
Kovo 16 d. Judesio kalba. Kūrybinės dirbtuvės su Šeiko šokio teatru.
Kovo 23 d. Pojūčių kalba. Ekskursija „Kalbos kelias“ su M. Vasyliene.
Įžanginį ir baigiamąjį – kovo 30 d. renginį, kuriame bus įteikta Johano Ferdinando Kelkio premija jaunajam publicistui ir apdovanoti konkurso „Piešiu gotišką raidę“ laureatai, papuoš ir Šeiko šokio teatro spektaklis „Šmukulis“, specialiai sukurtas Lietuvių kalbos dienoms. Nupieštų gotiškų raidžių J. Lankučio viešoji biblioteka laukia iki vasario 28 d. Šiame konkurse ir kituose renginiuose pakviesti dalyvauti ir Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokiniai.
Atidarymo ir uždarymo renginiai bus transliuojami J. Lankučio viešosios bibliotekos jutubo kanale. Kviečiame sekti informaciją J. Lankučio viešosios bibliotekos feisbuko profilyje.

Dana LUKAUSKIENĖ
Jono Lankučio viešosios bibliotekos nuotr.