Rajono pedagogai kol kas nestreikuos

Praėjusią savaitę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pareiškė, kad mokytojai streikuos. Atlyginimais nepatenkinti pedagogai tą darys rugsėjį – įspėjamasis mokytojų streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų rugsėjo pabaigoje ketinama surengti ir tikrąjį streiką, kurio trukmė dar neaiški. Klaipėdos rajono pedagogai kol kas streikuoti neplanuoja, mat daugelis priklauso kitai profesinei sąjungai.

Nori didesnių atlyginimų
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko streikuoja profsąjungai priklausantys mokytojai, – maži atlyginimai. LŠDPS siekia, kad nuo šių metų rugsėjo mokytojų atlyginimai būtų padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskaičiavo, kad šiam reikalavimui įgyvendinti jau šiemet papildomai reikėtų 138 mln. eurų, o 2024 m. papildomam didinimui – dar 721 mln. eurų. „Bangai“ pasiteiravus, koks yra vidutinis pedagogo atlyginimas atskaičius mokesčius, kuris esą netenkina mokytojų bendruomenės, LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė atsakė nenorinti spekuliuoti skaičiais. Mat mokytojo alga priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacijos, taip pat turimo etato dalies. Pavyzdžiui, tie, kurie dirba 1,5 etato dėl mokytojų trūkumo, gal ir uždirba daugiau, bet, anot pašnekovės, vos ant kojų pastovi. „Dabar mes renkame tikslius duomenis, savo profsąjungos nariams išdalijome anonimines anketas, kuriose jie turi nurodyti savo atlyginimą, kuris, kaip ir minėjau, dėl įvairių priežasčių daugeliui būna skirtingas. Skelbta statistika apie mokytojų algas tikrai neatitinka tikrovės“, – piktinosi L. Bručkienė. Pašnekovę ir daugelį pedagogų supykdė pavasarį paskelbtas ŠMSM pranešimas, kuriame, remiantis Valstybės duomenų agentūros pateiktais duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas 2022 metais neatskaičius mokesčių buvo 2041,2 Eur arba 1264,6 Eur „į rankas“ ir tai yra 114 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė jau 1 408 Eur. Mokytojų darbo užmokesčiui vertinti į tyrimo imtį buvo išrinkta 23,2 proc. švietimo įstaigų.

Netenkina ir darbo sąlygos
L. Bručkienė pasakojo, kad pedagogai streikuoja ir dėl darbo sąlygų – jie nori mažesnio mokinių skaičiaus klasėse ir pabrėžė, kad profsąjunga nereikalauja sumažinti moksleivių skaičiaus iš karto, nes šiam pokyčiui įgyvendinti gali prireikti 5 ar 10 metų, bet svarbiausias siekis – gauti konkretų ministerijos atstovų pažadą, patvirtintą parašais. „Aš net viceministrui sakiau, kad dirbu mokytoja beveik 30 metų, tiek pat laiko turiu po 30 mokinių klasėse. Man nuolat buvo kartojama, kad nėra pinigų klasių mažinimui, bet gal reikia ministerijai žengti bent mažą žingsnelį link šio tikslo įgyvendinimo, o ne dalinti tuščius pažadus?“ – retoriškai klausė „Bangos“ pašnekovė. Profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokyk­liniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokyk­liniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones. Ministerijos specialistai paskaičiavo, kad, norint įgyvendinti LŠDPS reikalavimą ir sumažinti maksimalų leistiną mokinių skaičių 1–4 klasėse nuo 24 iki 20 mokinių, o 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse – nuo 30 iki 20 mokinių, prireiktų didelių papildomų išteklių. Klasių komplektų skaičius išaugtų iki 4,4 tūkst. (30 proc.), mokytojų pareigybių poreikis išaugtų beveik 6 tūkst. (23 proc.), o lėšų poreikis vien atlyginimams išaugtų apie 152 mln. eurų (23 proc.). Minėtam papildomų klasių skaičiui reikėtų beveik 100 naujų mokyklų, kurių vienos preliminari statybos kaina siektų 15–20 mln. Eur. Taigi naujoms mokykloms statyti reikėtų dar iki 2 mlrd. eurų.

Palaikys tik morališkai
Streiką paskelbusiai LŠDPS Klaipėdos rajone priklauso tik 3 pedagogės, kur kas daugiau rajono mokytojų priklauso kitai – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai (LŠMPS). LŠMPS pirmininko pavaduotoja Renata Anužienė „Bangai“ sakė, kad šiai profesinei sąjungai rajone priklauso 16 organizacijų ir beveik 500 narių. Pasiteiravus, ar organizacija planuoja jungtis prie rugsėjį vyksiančio streiko, pašnekovė atsakė, kad šią savaitę vyks LŠMPS tarybos posėdis, tačiau jau prieš jį nariai pasitarė, kad streiką palaikys tik morališkai, nes teisiškai to padaryti nėra galimybių.
„Supraskite, yra dvi profesinės sąjungos bei atskiros jų kolektyvinės sutartys. Streikuojanti LŠDPS vedė derybas dėl kolektyvinės sutarties ir nesusitarė su ministerija dėl jos punktų įgyvendinimo, o mūsų profsąjungos kolektyvinės sutarties ŠMSM nėra pažeidusi, todėl priežasties streikuoti nėra. Ruošiamės deryboms dėl savo reikalavimų įgyvendinimo. Jei susitarti nepavyks, neatmetame ir streiko galimybės“, – kalbėjo R. Anužienė. Paprašius išvardinti, dėl kokių sutarties punktų planuojama derėtis, pašnekovė atsakė, kad dėl pedagogų atlyginimo. „Vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar kyla įvairių spekuliacijų dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, juk jau nuskambėjo pasakymas, kad mokytojo alga yra maždaug 1 400 eurų į rankas. Pagal mūsų skaičiavimus tai netiesa, jau išsiuntėme užklausą ministerijai, kaip jie skaičiuoja atlyginimus, o kitų reikalavimų atskleisti negaliu“, – teigė LŠMPS pirmininko pavaduotoja.

Kviečia bendruomenę telktis
Pirmadienį LŠDPS išsiuntė kreipimąsi į nevyriausybines organizacijas ir viešai prašo Lietuvos visuomenės palaikyti į kovą pasiryžusius kilti mokytojus. Kreipimesi akcentuojama, kad vienas iš atraminių valstybės garantų – švietimas – šiuo metu išgyvena didžiulę krizę. Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja vieną pertvarką po kitos, o partijų, Vyriausybės programose buvo deklaruojamas švietimo prioritetas, 2021 09 01 net pasirašytas „Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030)“, akivaizdu – pasirinktas kelias nepakankamas, kad padėtis gerėtų.
LŠDPS rugpjūčio 22 d. po susitikimo su ŠMSM ministru G. Jakštu ir viceministru R. Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
„Norime pakviesti burtis bendrystėje ir aktyviai išreikšti savo pilietinę poziciją – susirūpinimą dėl tokios situacijos švietimo sistemoje siaurąja prasme ir valstybėje plačiąja. Deja, kai žodžiai nebegirdimi, tenka imtis veiksmų, kurie sudarytų prielaidas tikriems, o ne imitaciniams ar deklaratyviems pokyčiams. Viena profesinė organizacija, pakilusi į kovą, gali padaryti tam tikrus postūmius, tačiau tik pilietiška visuomenės reakcija paskatins politikus imtis ryžtingų veiksmų. Romėnų rašytojas Publijus Siras dar I a. pr. Kr. pastebėjo, kad „Ten, kur vienybė, visada yra pergalė.“ Todėl kviečiame visus susivienyti tam, kad švietimas iš tiesų taptų valstybės prioritetu – taip sukursime savo šaliai ir jos jauniesiems piliečiams šviesesnę ateitį“, – rašoma LŠDPS kreipimesi.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ