Rajono Savivaldybėje – apleistų piliakalnių gaivinimo vajus

Aktualija
3 vasario, 2014
0

Lietuvoje yra žinoma 850 piliakalnių, tad ne veltui šalis vadinama piliakalnių kraštu. Bėda ta, kad daugelis jų yra netekę savo kultūrinės ir pažintinės reikšmės. Turistams apleisti piliakalniai yra sunkiai prieinami: stinga patogių privažiavimų, informacinių stendų, be to, jie yra apaugę menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija užmarštin grimztančius piliakalnius – neįkainojamą istorinį palikimą – viliasi atgaivinti padedama Europos Sąjungos. Sutvarkyti piliakalniai ne tik trauktų turistus, bet ir pagyvintų vietos žmonių gyvenimą.

Paslėptas kultūrinis paveldas

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės (sritis – paveldosauga) Sonatos Šmatauskienės, iš viso Klaipėdos rajone yra 15 piliakalnių. „Vieni mažiau, kiti daugiau yra apleisti: apaugę, neprivažiuojami ir pan. Dėl to dalis turistų mus tiesiog aplenkia“, – teigė S. Šmatauskienė. Klaipėdos universiteto docentas, archeologas Gintautas Zabiela „Bangai“ akcentavo, kad Klaipėdos rajono piliakalniai yra vertingi išlikusiomis senovinėmis liekanomis, kultūriniais sluoksniais, tačiau, ypač vasarą, kai sukeroja medžiai, krūmai, rajono kultūrinis paveldas – piliakalniai – pasislepia ir yra sunkiai randami turistų. „Piliakalnių prieinamumą vertinu kaip nepatenkinamą“, – atvirai sakė G. Zabiela. Panaši buvo ir Gargždų miesto garbės piliečio, ilgamečio pedagogo, gamtos puoselėtojo Stasio Globio nuomonė: „Anksčiau, pavyzdžiui, Kalniškės (Gargždų, Anielino) piliakalnyje buvau dažnas svečias. Tačiau metams bėgant vis sunkiau pasiekti piliakalnio viršūnę ne tik dėl garbaus amžiaus, bet ir dėl išaugusių medžių, karklų. Svarsčiau, kaip padaryti

„Vieni piliakalniai mažiau, kiti daugiau yra apleisti: apaugę, neprivažiuojami ir pan. Dėl to dalis turistų mus tiesiog aplenkia“, – teigė S. Šmatauskienė.

patogesnį priėjimą. Juk teritoriją bent šiek tiek galima sutvarkyti ir talkos principu. Visi sukibtų, iškart gražiau, patogiau būtų.“

Anot G. Zabielos, sutvarkius piliakalnių infrastruktūrą, aktyvėtų jų lankymas, būtų galima sudaryti ir atitinkamus maršrutus. „Dalis piliakalnių išsidėstę palei Minijos upę, tad juos turistai pamatytų ne tik važiuodami keliais, bet ir plaukdami upe“, – garsiai svajojo pašnekovas.

Prioritetas – Kalniškės piliakalniui

Kad kultūros paveldo objektai (piliakalniai) atgimtų naujam gyvenimui, Klaipėdos rajono savivaldybėje kuriami įvairūs planai, projektai. „Yra išskirti 4 prioritetiniai piliakalniai (Kalniškės, Skomantų, Eketės ir Žvaginių), kuriuos tikimasi eilės tvarka sutvarkyti. Pasinaudojus ES struktūriniais fondais, įrengti reikalingą infrastruktūrą. Šiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas Minijos kairiajame krante esančiam Kalniškės (Gargždų, Anielino) piliakalniui“, – informavo S. Šmatauskienė. Dabar piliakalnis yra apaugęs lapuočiais medžiais, kurie trukdo grožėtis kraštovaizdžiu. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, tarp kurių yra ir minėtas G. Zabiela, rekomenduoja maksimaliai kirsti, esant būtinybei, palikti pavienius vertingus medžius. Siūloma įrengti 3–4 m pločio gruntinį kelią privažiuoti; automobilių stovėjimo aikštelę su infrastruktūra: informacinį stendą ir lenteles, rodykles, suoliukus, šiukšliadėžes. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės išilgai piliakalnio iki vakarinio šlaito papėdės siūloma nutiesti pėsčiųjų taką, o nelygiose vietose bei vakariniame šlaite esančioje griovoje įrengti terasinius laiptus.

„Anksčiau, pavyzdžiui, Kalniškės (Gargždų, Anielino) piliakalnyje buvau dažnas svečias. Tačiau metams bėgant vis sunkiau pasiekti piliakalnio viršūnę ne tik dėl garbaus amžiaus, bet ir dėl išaugusių medžių, karklų. Svarsčiau, kaip padaryti patogesnį priėjimą“, – teigė Gargždų miesto garbės pilietis, ilgametis pedagogas, gamtos puoselėtojas S. Globis.

Pietvakariniame šlaite prieš 12 metų pastatyti laiptai jau susidėvėjo. Pylimų duobes, kurias išrausė lapės bei iškasė lobių ieškotojai, reikėtų užpilti, sutvirtinti gynybinius pylimus, aikštelę ir šlaitus, įrengti proginę laužavietę. Ateityje siūloma numatyti dar vieną kelią – pėsčiųjų tiltą per Minijos upę ir taką iki piliakalnio.

Tikisi ES paramos

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pritaria šiems planams. Tačiau, pasak jo, Savivaldybės finansinė situacija yra sudėtinga, lėšų vos pakanka biudžetinių įstaigų reikmėms, tad atgaivinti piliakalnius būtų galima tik su ES parama. Dar praėjusių metų rugpjūtį vykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje politikai apsisprendė pritarti ir teikti projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. „Įgyvendinus šį projektą būtų sukurtos tinkamos sąlygos Kalniškės piliakalniui išsaugoti bei išskirtiniam istoriniam, gamtiniam ir kultūriniam objektui lankyti“, – vylėsi rajono Savivaldybės meras.

Planuojama bendra projekto vertė – apie 282 694,31 Lt, iš jų apie 226 155,45 Lt – ES fondų lėšos, o apie 56 538,86 Lt – Savivaldybės lėšos. „Šio projekto įgyvendinimas būtų vienas iš pirmųjų žingsnių gaivinant ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos kaip piliakalnių krašto vardą“, – įsitikinusi Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Dobrovolskienė užsiminė, kad, neoficialiomis žiniomis, paraiškos vertinimas yra baigtas ir finansavimas bus skiriamas. „Artimiausiu metu turėtų būti pasirašyta sutartis“, – užsiminė pašnekovė.

Seniūno pozicija

Atnaujinti ketinamas Kalniškės (Gargždų, Anielino) piliakalnis yra Vėžaičių seniūnijos teritorijoje, tad keletą klausimų uždavėme Vėžaičių seniūnijos seniūnui Liudui Laukaičiui.

– Ar pagrįstos „Bangos“ redakciją pasiekiančios kalbos, esą Kalniškės piliakalnis, užuot traukęs istorijos ištroškusias asmenybes šiltąjį sezoną dėl nesutvarkytos infrastruktūros tampa prieglobsčiu išgerti alkoholio, pašėlti norinčiam jaunimėliui?

– Sunku pasakyti. Ten dabar nelengva prasibrauti tiek ištroškusiesiems istorijos, tiek šėlstančiam jaunimui. Tačiau, kai užsukame, išties randame šiukšlių, liudijančių apie linksmybes. Bet nedaug.

– Kaip piliakalnio sutvarkymas, Jūsų nuomone, pakeis vietos žmonių gyvenimą?

– Piliakalnis taptų patrauklesnis turistams. Važiuojantieji į pajūrį, manau, apžiūrėję išlikusį piliakalnį, užsuktų ir į Gargždus, apsilankytų vietos verslininkų kavinėse, galbūt net pernakvotų kokiame rajono viešbutyje. Kad neaplenks ir Vėžaičių, tikimybė mažesnė. Tačiau besidomintieji istorija turėtų nepraleisti progos, pavyzdžiui, apžiūrėti Vėžaičiuose buvusią dvaro teritoriją.

Sutvarkytas piliakalnis skatintų ir vietos žmones labiau pasidomėti krašto istorija. Juk dabar tikriausiai yra ir tokių, kurie gyvena, bet nežino, jog šalia yra toks piliakalnis, tokia vertybė.

Svarbiausia, kad būtų įrengtas patogus privažiavimas. Kiek žinau, ketinama retinti ir želdynus, tačiau man gaila ilgamečių medžių, ten gražus miškas su augančiais skroblais, ąžuolais.

Tai žinotina

Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Klaipėdos rajono savivaldybė išleido knygą „Klaipėdos rajono piliakalniai“. Jos autoriai – Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela. Leidinyje rašoma, jog didelį piliakalnių skaičių Lietuvoje lėmė daug priežasčių. Tai ir savitas baltų gyvenimo būdas senaisiais laikais, kai II–I tūkst. pr. Kr. sandūroje žmonės pradėjo kurtis kalvose ir jas tvirtinti, ir nuolatinės kovos su kryžiuočiais XIII–XV a. pr., ir palanki gamtinė aplinka, kurioje netrūko nei kalvų piliakalniams rengti, nei medienos įtvirtinimams ir pastatams juose statyti. Piliakalniai turėjo įvairią funkciją, pradedant įtvirtinta gyvenviete ir baigiant stipria medine pilimi.
Be Kalniškės piliakalnio, Klaipėdos rajone yra šie piliakalniai: Antkalnis, Dovilai, Eketė, Gerduvėnai, Jakai, Laistai, Maciuičiai, Mockaičiai, Norgėlai, Skomantai, Veiviržėnai, Vyskupiškiai, Žvaginiai ir Lapiai.