Rajono sportininkai vienijasi bendrai veiklai

Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos rajone veikiantys sporto klubai susivienijo į rajono sporto klubų asociaciją. Jos kūrimo iniciatoriai viliasi, jog susibūrusiems sportininkams pavyks tapti vieninga ir stipria jėga, kuri turės įtakos rajono sporto politikos formavimui. Apie asociacijos steigimo priežastis, jos veiklos tikslus ir situaciją Klaipėdos rajono sportiniame gyvenime kalbėjomės su sporto klubų asociacijos pirmininku Mariumi Prekevičiumi.

Telkia meilė sportui

– Kam ir kaip kilo idėja rajone steigti sporto klubų asociaciją?

– Sporto klubų asociacijos iniciatoriai yra gargždiškiai Robertas Vaišnoras, Nerijus Galvanauskas, Tomas Pranys ir aš. Visi aktyviai dalyvaujame rajono sportiniame gyvenime, žinome pagrindines problemas. Suskaičiavome, jog rajone yra 36 registruoti sporto klubai, iš kurių aktyvią veiklą vykdo apie 17. Visi jie susiduria su skirtingomis problemomis, turi skirtingus tikslus, uždavinius bei prioritetus, skirtingą požiūrį į rajone vykstančius sporto plėtros procesus ir nelabai yra linkę gilintis į vienas kito problemas. Tačiau visi jie turi vieną bendrą bruožą – meilę sportui. Pagalvojome, jog šis bruožas yra pakankamas motyvas visiems susivienyti.

„Rajono sporto klubų susibūrimą į asociaciją vertinu teigiamai. Tikiuosi, jog pavyks gražiai ir produktyviai bendradarbiauti. Tikrai įsiklausysime į sportininkų keliamas problemas, palaikysime jų siūlomas idėjas. Savivaldybė ir dabar stengiasi neskriausti sporto, kiek įmanoma patenkinti visų poreikius. Deja, pinigų visada trūko ir trūksta. Šių metų biudžete sportui, kaip ir praėjusiais metais, esame numatę apie 600 tūkstančių litų. Jei gyvenimas gerės, tikimės, jog ateityje galėsime skirti daugiau lėšų“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS.

– Ne veltui sakoma, jog jėga slypi vienybėje. Tikitės, jog susibūrus visiems kartu pavyks turėti didesnės įtakos rajono sporto gyvenimui?

– Tikrai taip. Labai viliuosi, jog pavyks pakeisti susiformavusį požiūrį į vienas kito veiklą ir įdiegti principą ne mano, o mūsų problemos. Diskusijų, ginčų, kompromisų būdu formuosime bendrą visų sporto klubų požiūrį į sportą rajone ir bandysime tapti vieninga ir stipria įtakos rajono sporto politikai turinčia jėga. Prie savo veiklos kviečiame prisijungti ir vietos bendruomenes, žmones, neabejingus sportui, turinčius idėjų.

Infrastruktūros plėtra šlubuoja

– Ar tenkina dabartinės valdžios požiūris į sportą?

– Man atrodo, jog sporto bendruomenė nėra suvokiama kaip viena visuma. Politikai dažnai priima pavienių organizacijų, o ne kompleksines problemas sprendžiančius sprendimus. Labai silpnas yra vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų, sportininkų bendradarbiavimas sporto plėtros srityje. Viliuosi, kad įsteigus asociaciją pavyks labiau bendradarbiauti su vietos valdžia, kartu spręsti kylančias problemas, planuoti sporto ateitį rajone.

– Kokias pastebite didžiausias problemas?

– Labai stipriai šlubuoja sporto infrastruktūra, su tuo susiję klausimai yra itin opūs, nežiūrima į ateitį. Didžiojoje dalyje rajono gyvenviečių nėra nė vienos sutvarkytos sporto aikštelės. Net Gargžduose po mano vardu pavadintos krepšinio aikštelės atnaujinimo miesto centre prieš beveik dešimtmetį daugiau nėra sutvarkyta nė viena aikštelė. Gargždams kuo skubiau reikia ir dar vienos sporto salės, nes į vieną visi sportuojantieji nebetelpa. Kalbama apie daugiafunkcio sporto centro kūrimą, bet kol kas neaišku, kada jis atsiras.

– Jūsų akimis, ar sportas rajone pakankamai finansuojamas?

– Praėjusiais metais sportui iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 580 tūkst. litų. Didžioji dalis jų atiteko darbo užmokesčiui ir Sporto centro veiklai finansuoti. Sporto klubų veikla remiama tik simboliškai. Be to, man keista, jog vietos valdžia paramos gaili ir profesionalioms, Gargždų miestą visoje šalyje reprezentuojančioms ir garsinančioms komandoms.

Inicijuos skaidresnius rinkimus

– Ar asociacija jau turi kokių siūlymų, ką konkrečiai reikėtų daryti?

– Kaip minėjau, stengsimės aktyviai dalyvauti formuojant sporto politiką rajone. Labai norime pasiekti, kad didesnė parama būtų skiriama jauniems sportininkams. Kiek žinau, Savivaldybė yra įkūrusi fondą ir kažkiek remia jaunus, aukštų rezultatų pasiekusius sportininkus, tačiau tą paramą reikėtų didinti. Manau, jog kiekvienas rajono sportininkas, pasiekęs Lietuvos rinktinės lygį, turėtų būti skatinamas vienkartine ar kas mėnesį mokama stipendija. Tokio fondo veiklą reikėtų viešinti, bandyti pritraukti į jį verslo subjektus. Taip pat sieksime inicijuoti skaidresnį geriausių Klaipėdos rajono sportininkų rinkimą. Kyla įspūdis, jog dabar geriausiųjų dešimtukas yra sudaromas pasitarus keliems asmenims ir iš kiekvienos sporto šakos išrenkant geriausią sportininką. Turėtų būti įvesti objektyvūs kriterijai ir pagal juos sprendžiama, kas taps geriausi. Galbūt vienais metais dešimtuke bus šeši krepšininkai ir keturi kitų sporto šakų atstovai, o kitąmet, atvirkščiai, į dešimtuką nepateks nė vienas krepšininkas. Tačiau vertinimas turi būti objektyvus. Jei keturi krepšininkai ar futbolininkai tais metais buvo pakviesti į Lietuvos rinktinę, tai visi keturi yra nusipelnę patekti tarp tų metų geriausiųjų. Man atrodo nenormalu, kai „pritempinėjama“, kad į dešimtuką patektų būtinai visų sporto šakų sportininkai, objektyviai neįvertinant jų pasiekimų.

– Pats esi įkūręs viešąją įstaigą „Gargždų krepšinis“. Paskutiniu metu mažai girdėti apie šios įstaigos veiklą, koks jos likimas?

– VšĮ „Gargždų krepšinis“ veiklos nenutraukė, tačiau šį sezoną nerinkome profesionalios krepšinio komandos, nes finansinė situacija nebuvo gera. Ne visi rėmėjai įvykdė savo finansinius įsipareigojimus, liko skolų iš praėjusių metų, bandome jas padengti. Tikiuosi, jog kitam sezonui profesionalią komandą jau turėsime.

• Sportinio-techninio klubo „Stumbras“ vadovas Petras Puidokas: „Mano nuomone, iniciatyva visus sporto klubus suburti į vieną asociaciją yra sveikintina. Visiems kartu yra lengviau daryti įtaką įvairiems sprendimams nei po vieną. Be to, susibūrus daugeliui sportą mylinčių žmonių gimsta ir daug naujų gražių idėjų, kurias visiems kartu lengviau įgyvendinti. Bandysime rašyti ir įvairius projektus bei sportui rajone aktyvinti gauti lėšų iš Europos Sąjungos“.
• Agluonėnų sporto klubo „Agluona“ vadovas Laimonas Tučas: „Vienytis reikia, nes daugumos žodis visada bus daug svaresnis nei vieno. Viliuosi, jog keliant bendras problemas situacija sporto gyvenime rajone pagerės, tačiau kardinalių pokyčių tikėtis sunku. Ir dabar negalime skųstis mažu vietinės valdžios dėmesiu. Aišku, visada norėtųsi didesnio finansavimo, bet suprantame, jog tam nėra galimybių. Tačiau sumos, kurios yra skiriamos sporto klubų veiklai, yra juokingos. Jei per metus parašę projektą gauname apie 500 litų, tai kartais kyla klausimas, ar verta vargti rengiant projektą. Juk kainuoja darbas, galų gale dažai, popierius, kuras, kurį deginame veždami reikalingus dokumentus į Savivaldybę, tad įvertinus viską kažin ar apsimoka“.

Klaipėdos rajono sporto klubų asociacijos duomenimis, 2013 metais iš Savivaldybės biudžeto sportui skirti 580 tūkst. litų. 138 tūkst. litų iš šios sumos skirta darbo užmokesčiui. Likusios lėšos (442 tūkst. Lt) pasiskirstė taip:

• BĮ Sporto centro veiklai finansuoti – 211 tūkst. Lt;
• Sporto rėmimo konkursams – 70 tūkst. Lt;
• Riedutininkų aikštelės remontui – 6 tūkst. Lt;
• Šaudyklos–maniežo remontui – 5 tūkst. Lt;
• VšĮ „Gargždų futbolas“ – 100 tūkst. Lt;
• VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklai steigti – 50 tūkst. Lt.