Rajono ūkininkų skaudulys: javapjūtė vėluoja mėnesiu
Rugpjūčiui baigiantis, ūkininkų optimizmą gesina dažnai prapliumpantis lietus. Javapjūtė vėluoja mėnesiu. Darbai susiplakė į krūvą – kausto nerimas dėl rudens sėjos.
Žemės ūkio ministerija praneša, kad žemdirbiai neturėtų nerimauti dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo.
Veiviržėniškiai gyvena įtampoje
Veiviržėnų seniūnijos ūkininkų nuotaikos niūrokos: perlytos dirvos– kai kurie negali įvažiuoti, kitur laukuose skęsta javai, vėjas juos susuko, lietus suplakė. Praėjusią savaitę nušvitus saulei ir šiek tiek pradžiūvus, kas galėjo, iš visų jėgų plušėjo kuldami grūdus. Ir sutemus laukuose mirksėjo kombainų žiburėliai. Seniūnijoje dirbanti žemės ūkio specialistė Zita Rimkienė apgailestavo, jog šiemet labai sudėtinga ūkininkams.
Veiviržėnų seniūnijoje vyrauja mišrūs ūkiai: gyvulių augintojai verčiasi ir grūdininkyste. Čia 356 smulkūs ir vidutiniai ūkininkai deklaravo pasėlius: nuo hektaro iki 700 ha – iš viso apie 2 200 ha. Daugiausia kviečių: žieminių – 870 ha, vasarinių – 450 ha. Deklaravo ir avižų – 350 ha, miežių – 200 ha, grikių – 125 ha.
„Mūsų seniūnijoje javapjūtė dar neįpusėta, kai kurie ūkininkai net nepradėjo – negali į laukus įvažiuoti, kiti tik pradėjo, – praėjusį savaitgalį „Bangos“ korespondentei kalbėjo Z. Rimkienė. – Javapjūtė vėluoja mėnesiu, bet jei palis, dar labiau užsitęs. Derlius skirtingas – vieniems daugiau, kitiems mažiau byra“.
Mišrių ūkių savininkams,– grūdų ir gyvulių augintojams tenka rūpintis ir pašaru. Paskutinį vasaros mėnesį dar pjauna atolą, gamina šienainį, presuoja šiaudus. Ramybės neduoda ir rudens sėja.
„Ūkininkai dejuoja, jog kasmet vis kitokie iššūkiai: sausra išdegina arba lietus permerkia. Didelėje įtampoje jie gyvena, bet pasiryžę dirbti tiek, kiek galės“, – kalbėjo žemės ūkio specialistė Z. Rimkienė.
Bent pašarų – pakankamai
„Nelinksma, – prisipažino ekologinio pieno ūkio šeimininkė Vida Gedmintienė iš Balsėnų. – Labai vargina lietus. Kai galim – kuliam, negalim – laukiam. Laikas sėti, o dar nenukulta – rudens darbai susiplakė į krūvą“.
Šiame ūkyje, 200 hektarų plote įvairių rūšių grūdai auginami gyvulių pašarui– vien melžiamų karvių čia – 200. Didžiausi žieminių ir vasarinių kviečių plotai. Praėjusią savaitę šie ūkininkai buvo įpusėję javapjūtę, bet vis stabdė trumpalaikiai lietūs. „Sudėtingiausia kulti žirnius – pavasarį žaliavo kaip siena, bet vėjas juos suplakė, suguldė – vos pora tonų iš hektaro, – kalbėjo V. Gedmintienė. – Žieminių javų derlius – vidutinis: 3,5 t iš hektaro. Ekologiškai ūkininkaudami ir negalime tikėtis geresnio. Dar nežinome, kiek byrės miežių. Jie apžėlę usnimis, apsemti – iš vandens styro varpos. Nesitikime gero vasarinių javų derliaus“.
Ūkininkė kalbėjo, jog žolinių pašarų gyvuliams sukaupė pakankamai, nors dar šienauja atolą, gamina šienainį. Presuoja šiaudus, kurio reikia pašarui ir kraikui. „Šiemet jie nėra tokie kokybiški – patamsėję nuo lietaus, – pastebėjo pieno ūkio šeimininkė. – Gyvuliams reikia sukaupti apie 400 tonų grūdų – tikimės, kad tiek bus. Galvojame, kad viskas bus gerai, o blogiausiu atveju tektų mažinti bandą“.
Ne viskas nuo ūkininko priklauso
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aurelijos Latakienės, ūkininkui posakis, kad nėra blogo oro – yra tik bloga apranga, negalioja. „Gali būti padaręs visus namų darbus, bet jei orai prasti, sujaukiami visi planai. Laiku nenuimtas derlius, prasta jo kokybė, neapmokėtos sąskaitos, vėluojanti sėja – šiandien neduoda ramybės, ko gero, visos Lietuos ūkininkams, – kalbėjo A. Latakienė. – Mūsų rajono ūkininkai saulėtomis dienomis džiaugėsi neilgai. Nors praėjusios savaitės orai ir leido padirbėti laukuose, tačiau laiko buvo per mažai. Žemdirbiai gali pasakyti, kad javapjūtę įpusėjo, bet ją vėl stabdo prognozuojamas lietus“.
Šiuo metu nukulta apie 50-60 proc. derliaus – daugiausia kvietrugų, avižų, rapsų, o žirnių – 32 proc. Prognozuotas grūdų derlius, kaip ir jų kokybė, taip ir liko prognozėmis.
Žemės ūkio skyriaus duomenims, didelėje dalyje seniūnijų iš hektaro vidutiniškai avižų prikulta apie 3,3 t/ha, kvietrugių – 5,5 t/ha, kviečių – 6 t/ha, miežių – 5,5 t/ha, rapsų – 3,2 t/ha, žirnių – 1,7 t/ha.
Ministerija pratęs terminus
Žemės ūkio ministerijos numatyti sprendimai, padėsiantys nuo užsitęsusio lietingo periodo nukentėjusiems ūkininkams, nekinta – artimiausiomis dienomis bus pasirašytas įsakymas „Dėl veiklos terminų pokyčių pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas 2025 m.“.
„Žemdirbiai neturėtų nerimauti dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo. Kaip ir buvome numatę, posėlio sėja po pagrindinės kultūros nuėmimo pratęsiama iki rugpjūčio 31 d., iki 6 savaičių sutrumpinamas posėlio išlaikymo terminas, nereikalaujama sutvarkyti pievų iki rugsėjo 1 d. Vadovaujant man ši ministerija ir bus tokia, kuri nedalina tuščių pažadų, nesivadovauja emocija, o kantriai ir kryptingai dirba“, – sako laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Ignas Hofmanas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
