Rajono valstybinių miškų būklė – pakankamai gera

Asociatyvi nuotr.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai parengė Lietuvos valstybinių miškų 2022 m. sanitarinės būklės ap-žvalgą. Joje užfiksuota, kad „Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių ir abiotinių veiksnių sukelti pažeidimai 2022 metais užregistruoti 8 471 ha plote ir tai buvo beveik identiškas plotas kaip ir pernai (2021 m. pažeista 8 469 ha miškų). Tačiau pažeidžiančių veiksnių struktūra, palyginti su 2021 metais, skyrėsi radikaliai: vabzdžių pažeistų miškų plotai išaugo dvigubai, ligų buvo 37 procentais mažiau. Taip pat trečdaliu sumažėjo gyvūnų sužalotų medynų plotai, abiotinių veiksnių registruota 39 procentais mažiau.“


„Banga“ domėjosi, kokia bendra miškų būklė yra mūsų krašte. Apie tai pasakojo Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško apsaugos specialistė Jurgita Mikšytė.
– Kokia dabar yra Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio administruojamų miškų, tarp jų ir Klaipėdos rajono, būklė?
– Būklė, palyginti su kitais Lietuvos regionais, yra pakankamai gera. Visuomenę labiausiai neramina dėl blogos medynų būklės vykdomi plyni sanitariniai kirtimai. Tačiau turime pavienius žievėgraužio tipografo užpultus eglynų medynus, kuriuos tvarkome. Tvarkymas vyksta iškertant užpultus medynus, taip stabdant vabalų – tai yra žievėgraužio tipografo plitimą į šalia esančius medynus. Masinio medynų išdžiūvimo nefiksuojame. Kol kas didžiausi iškirstų medynų plotai apima iki 2 hektarų. Bet didžioji dalis įvykdytų plynų sanitarinių kirtimų biržių yra apie 0,1–0,4 hektaro dydžio.
– Kiek medynų pažeista žievėgraužio tipografo, kitų kenkėjų?
– Pavojingiausias medynų kenkėjas ir yra žievėgraužis tipografas – kinivarpų šeimos atstovas. Šio vabalo išaugusios populiacijos ir padaro didžiausios žalos eglynams, nes jiems masiškai išplitus nudžiūva brandūs medžiai (eglės).
Žymūs klimato pokyčiai – besniegės žiemos, vasaros su tropiniais karščiais sukuria geras sąlygas kai kurių vabalų populiacijoms plisti. Tuo tarpu medynai silpsta ir nebesugeba apsiginti nuo kenkėjų. Taip medžiai žūva.
Žievėgraužio tipografo žala fiksuojama nuo 2021 metų. Dėl begalės kenkėjų išplitimą ir populiacijos augimą veikiančių faktorių yra sudėtinga prognozuoti, ar pajūrio krašte žievėgraužis išplis masiškai.
Be to, randame pavienių žuvusių pušų ir nuo tipografo giminaičio – viršūninio žievėgraužio, tačiau kol kas susidariusių užpultų medžių židinių nestebime.
2018–2020 metais turėjome didelius drugio – vienuolio verpiko sudarytus židinius Kuršių Nerijos pušynuose, tačiau židinį pavyko nuslopinti. Ir didžioji dalis drugio apgraužtų pušynų atsigavo.
– Kiek dėl kenkėjų padarytos žalos teko iškirsti medynų, kurie nebuvo galbūt planuoti kirsti?
– 2022 metais plynais sanitariniais kirtimais buvo iškirsta 43,6 ha žievėgraužio tipografo nudžiovintų eglynų.
– Kokios pačios problemiškiausios girininkijos, kurių miškuose įsiveisė kenkėjai?
– Žievėgraužio tipografo židiniai formuojasi eglynuose, tad daugiausia židinių ten, kur daugiausia eglynų. Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio administruojamuose miškuose tai būtų Kartenos, Vaineikių, Grūšlaukės girininkijos.
– Kokias prevencijos priemones prieš miško parazitus ketinate taikyti šiemet?
– Veiksmingų prevencijos priemonių nuo žievėgraužio tipografo nėra – viena, ką galime daryti ir darome, nesodinti grynų eglynų, o juos mišrinti su lapuočiais medžiais, o prižiūrėdami augančius eglynus – gerinti medžių augimo sąlygas.
– Ar dėl sparčiai kintančio klimato ir dėl to išaugusio kenkėjų skaičiaus, taip pat vėjų, net audrų padarinių ateityje žmonės neliks be gražių miškingų vietų laisvalaikiui leisti?
– Šiemet vasario mėn. šalyje vyravę stiprūs vėjai didelės žalos pajūrio miškams nepadarė, vėjas daugiausia išvertė arba nulaužė pavienius medžius.
Vietų laisvalaikiui praleisti visada buvo ir bus. Kretingos regioninis padalinys administruoja per 30 proc. rekreacinės paskirties miškų. Tai yra apie 20 000 ha miškų.
Deja, bet medžių liemenų kenkėjų plitimo pradžia dažnai atsiranda miškuose, kuriuose ribojama arba visai nevykdoma ūkinė veikla.
Atlikus įvairius miško priežiūros kirtimus, saugomos teritorijos, parkai ir kiti miškai neliks be medžių, tačiau keičiantis klimatui miškuose ateityje neišvengiamai keisis rūšinė medžių sudėtis: mažės eglių, jų vietą užims labiau šiltėjantį klimatą pakenčiantys medžiai, tokie kaip pušys, lapuočiai.
– Ar prie miško saugojimo galėtų kuo nors prisidėti visuomenė – mes visi?
– Didžioji dalis miškų ūkio darbų yra atliekama profesio­nalių darbuotojų. Miškuose visuomenė visada gali prisidėti prie smulkių darbelių, kuriems reikia daug rankų darbo.
Pavasarį organizuojami miškininkų renginiai ir darbai yra, ko gero, labiausiai matomi visuomenės, nes po žiemos visi yra pasiilgę gamtos, žalumos, stengiasi tvarkyti ne tik savo gyvenamosios vietos aplinką, bet savo darbais nori prisidėti ir miškuose.
Kasmet organizuojame miškasodžius, šiukšlių kuopos akcijas. Jos skelbiamos viešai, visada kviečiame prisijungti.
Inkilų kėlimas ir miškasodžiai turi gilias tradicijas ir yra populiarūs – visada galite susisiekti su artimiausia girininkija. Jums mielai pagelbės suorganizuoti, pavyzdžiui, inkilų kėlimo šventę, o sekti naujienas kviečiame visus metus.
Rudenį yra organizuojami renginiai Miškininko dienos proga, dažniausiai tai būna ekskursijos, žygiai ar pamokos gamtoje, taip pat šiukšlių miške rinkimas.
Prieš Kalėdas jau daug metų vykdome eglių šakų dalijimo akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“.
Šiemet miškasodis dar nėra prasidėjęs, nors dėl švelnesnių klimato sąlygų miško sodinimo darbus pirmieji Lietuvoje pradeda pajūrio miškininkai. Pabandyti sodinti, susipažinti su miškininkų darbais visuomenė kviečiama Nacionalinio miškasodžio metu, šiais metais vyksiančio balandžio 22 dieną. Visus, norinčius dalyvauti, kviečiame sekti naujienas puslapyje www.vmu.lt.


Kalbėjosi
Daiva Srėbaliūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių