Regionų forumas: savivalda įrodė, kad yra verta pasitikėjimo

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykstančiame tradiciniame Regionų forume paragino centrinės valdžios atstovus labiau pasitikėti savivalda ir didinti jos savarankiškumą. Šiame forume dalyvavo ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Esminis žingsnis – memorandumas

„Per pastaruosius metus savivalda įrodė, kad yra stipri, atspari ir verta pasitikėjimo. Todėl pakanka ieškoti pateisinimų ilgametei centralizavimo politikai. Ją turi keisti strategija, orientuota į savivaldybių savarankiškumo didinimą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, jog esminis žingsnis buvo žengtas prieš dvejus metus, kai Regionų forume parlamentinių partijų lyderiai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo. Viena svarbiausių šio dokumento nuostatų – įsipareigojimas leisti regionams lanksčiau skolintis ir finansuoti Europos Sąjungos projektus, skirtus regionų plėtrai.

„Konstitucinio įstatymo pataisą dėl galimybės savivaldybėms daugiau skolintis investiciniams projektams, ypač orientuotiems į efektyvesnę energetiką, pateikiau Seimui dar pernai gruodį. Vyriausybė tik šio forumo išvakarėse priėmė palankią išvadą šiam projektui, tačiau paraleliai rengia atskirą įstatymo variantą. Iš tiesų nesvarbu, kas bus įstatymo autorius, svarbu, kad tokio įstatymo savivaldybės laukia jau daug metų, o pažadas, partijų duotas prieš dvejus metus, turi būti įgyvendintas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas priminė, jog laikas bėga: tam, kad konstitucinio įstatymo pataisa įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, Seime ją reikės priimti per tris mėnesius.

„Lietuvos savivaldybėse turime daugiau ir sparčiau investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, skatinti energijos taupymo sprendimus, kurti energetines bendrijas. Be to, privalome ryžtingiau mažinti regioninius skirtumus ir užimtumo srityje“, – atkreipė dėmesį Prezidentas.

Švietimas ir sveikata nenuteikia optimistiškai

Šalies vadovas taip pat akcentavo švietimo svarbą. Prezidento žodžiais, ilgą laiką stebimi žemėjantys Lietuvos moksleivių pasiekimai nenuteikia optimistiškai. Daugelyje mokyklų vis labiau trūksta mokytojų ir vadovų. Ne vienus metus tęsiasi nesutarimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos.

„Savivaldybėms ir bendruomenėms vis daugiau klausimų kelia ministerijos pasirengimas išklausyti argumentus prieš priimant sprendimus dėl konkrečių mokyklų likimo. Ne vien kaimų ir miestelių ateitis, bet ir dalies vaikų gerovė kartais pernelyg lengva ranka aukojama abstraktiems principams. Pasigendu ilgalaikės tvarios strategijos ir į ateitį orientuotų sprendimų, susietų su regionų stiprinimo ir plėtros vizija“, – sakė Prezidentas.

Panašią situaciją, pasak šalies vadovo, stebime ir vykdant sveikatos apsaugos reformą. Savivaldybėms vis dar trūksta aiškumo dėl reformos įgyvendinimo mechanizmų. Susiklostė situacija, kai Vyriausybė, planuodama plėsti ambulatorines paslaugas ir taip mažinti hospitalizaciją, neparengė nei naujo ambulatorinių paslaugų finansavimo modelio, nei specialistų pritraukimo į regionus programos.

„Bendradarbiavimo sutartimis pagrįstas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nepasidarė aiškesnis. Nesuprantama, kodėl pavėžėjimą sveikatos paslaugoms reikia dvejus metus „pilotuoti“, o ne imti ir jį užtikrinti nieko nelaukiant – juk kalbame apie žmogaus sveikatą“, – sakė Prezidentas.

„Nuleidžiama iš viršaus“

Centrinės valdžios pasitikėjimas savivalda – pusiaukelėje, todėl šalies politikai turi pasirinkti, ar suksime atgal į centralizuoto valdymo laikus, ar judėsime pirmyn ir stiprinsime pilietinę visuomenę, teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius Vilniuje vykstančiame prezidento Gitano Nausėdos inicijuotame Regionų forume.

Pasak M. Sinkevičiaus, viena vertus per pastaruosius metus žengti net keli svarbūs žingsniai, stiprinantys savivaldos savarankiškumą. Tai – savivaldybėms perduota valstybinės žemės disponavimo teisė, kuri leis efektyviau planuoti teritorijas ir statybų procesus, priimti greitesnius sprendimus, pritraukti investicijas. Kitas svarbus sprendimas turėtų būti priimtas šį rudenį Seime – tai galimybė savivaldybėms lanksčiau skolintis lėšų investiciniams projektams.

Kita vertus, ne vienoje srityje vis dar jaučiamas politinis nepasitikėjimas savivalda, neleidžiant vietos valdžiai priimti sprendimų, geriausiai atspindinčių jos gyventojų poreikius. Vienas pavyzdžių – jau vykdoma sveikatos reforma.

„Mes vis dar nežinome, ar bus užtikrintos visiems prieinamos sveikatos paslaugos ir kaip tai bus padaryta“, – sakė M. Sinkevičius.

Didesnio savarankiško vaidmens savivaldybės pasigenda ir pertvarkant mokyklų tinklą, kur didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne nurodymams „iš viršaus“, o lygiaverčiam bendradarbiavimui gerinant ugdymo kokybę ir prieinamumą visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Panašias centralizacijos tendencijas LSA mato ir formuojant regioninę politiką: priemones, turinčias gerinti konkretaus regiono gyvenimo sąlygas, planuoja ne savivaldybės, o ministerijos. Be to, investicinius projektus, kurie galėjo būti pradėti dar 2021 metais, vis dar stabdo tų pačių ministerijų neparengti dokumentai.

Parengta pagal pranešimus spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių