„Regitra“: Kiek dar gajūs stereotipai, kad moterys tam tikruose darbuose turi mažiau kompetencijos nei vyrai?
„Regitra“ kasmet aptarnauja apie 1 mln. klientų, o pagrindinės įmonės teikiamos paslaugos yra vienaip ar kitaip susijusios su transporto priemonėmis, jų valdymu bei vairavimu. Tradiciškai vairavimas ir automobilių priežiūra buvo laikomi vyriškomis temomis, tačiau šiandien beveik pusė vairuotojų pažymėjimus turinčių asmenų Lietuvoje yra moterys (44 proc.). Nepaisant to, vis dar pasitaiko klientų, manančių, kad juos kokybiškai gali aptarnauti tik vyras.
Apie vis dar gajus stereotipus ir kaip juos keisti kalbamės su „Regitros“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus vadove Rita Kastanauskiene.

Dalis visuomenės stebisi, kad vis dar kalbama apie moterų ir vyrų lygybę, nors, atrodytų, šiandien visi turime vienodas teises. Ar „Regitros“ darbuotojų kasdienybėje pasitaiko klientų, kurie nuvertina darbuotojų žinias vien todėl, kad juos aptarnauja moterys?
Norėčiau galėti pasakyti, kad toks požiūris jau seniai išgyvendintas ir visas mūsų koleges moteris klientai priima kaip kompetentingas ir gabias specialistes, kokios jos ir yra. Deja, vis dar tenka išgirsti tokių žodžių: „Gražuole, pakviesk vyrą, nieko neišmanai apie automobilius“ ir pan. Tokių atvejų pasitaiko užtektinai, kad kalbantis su kolegėmis moterimis tai būtų iškelta kaip viena iš aktualiausių stresą keliančių problemų.
Šiais metais „Regitroje“ ėmėmės spręsti streso valdymo klausimus. Atliekant fokus grupes nepagarba moterims buvo įvardijamas kaip svarbus diskomforto darbe rodiklis. Dėl to, ne tik įmonės turi dėti pastangas, suteikti pagalbą savo darbuotojams, bet ir šviesti visuomenę, viešinti, su kokiomis problemomis susiduria paslaugų sektoriuje dirbantys žmonės.
Iš kur kyla tokie mitai? Galbūt teko atlikti tyrimus arba susidurti, kad moterys daro daugiau klaidų nei vyrai?
Tikrai ne. Moterų ir vyrų kompetencija visais klausimais yra nesusijusi su lytimi, o tik su žmogaus patirtimi, žiniomis, laiku, kurį jis skyrė ir skiria mokytis bei tobulėti, sužinoti apie naujoves savo profesijoje. Praktikoje nesame susidūrę su jokiais indikatoriais, kad moterys darytų daugiau klaidų ar sunkiau pritaptų naujoje pozicijoje.
Pasitaiko, kad klientai paprašo pakviesti kolegą vyrą, kuris jiems išdėsto visiškai analogišką informaciją. Tačiau klientai ją priima ir patiki tik tuomet, kai ją pasako vyras, o ne ką tik ta patį sakiusi moteris.
Kaip pasikeitė darbuotojų statistika per penkerius ar dešimt metų? Ar pastebite ilgalaikius pokyčius?
Analizuojant paskutinių dešimties metų statistiką, matyti aiški tendencija – didėjantis moterų darbuotojų skaičius beveik visose srityse.
Prieš dešimt metų „Regitroje“ dirbo apie 69 proc. vyrų ir 31 proc. moterų, šiandien ši proporcija yra 52 proc. ir 48 proc. Transporto priemonių registracijos srityje 2015 m. dirbo tik 3 proc. moterų, šiandien šis skaičius siekia beveik 48 proc. Vadovaujamas pareigas 2015 m. ėjo tik 2 moterys ir tai sudarė apie 7 proc. Šiandien galime didžiuotis, kad apie 30 proc. visų vadovaujamų pozicijų užima moterys.
Vienas iš ryškiausių ir reikšmingiausių pokyčių – moterų skaičiaus augimas egzaminuotojų tarpe. „Regitra“ buvo įkurta 2000 m., tačiau 2015 m., po 15 veiklos metų egzaminuotojų tarpe vis dar nebuvo nei vienos moters. Tačiau šiandien jau turime 11 proc. moterų egzaminuotojų. Ar toks skaičius pakankamas? Tikrai ne, tačiau džiaugiamės, kad moterys vis dažniau peržengia stereotipą, kad tik vyrai gali būti vairavimo mokytojais ar egzaminuotojais ir ryžtasi siekti savo svajonių karjeros.
Kokių priemonių imasi „Regitra“, kad jos darbuotojai jaustųsi saugiai ir mokėtų valdyti klientų bei savo emocijas?
Natūralu, kad aptarnaujant tiek daug klientų, visada pasitaikys nepatenkintų, piktai nusiteikusių asmenų. Visi mes esame žmonės ir kartais išliejam savo pyktį ar susikaupusias emocijas ant kitų. Be to, kiekviename darbe pasitaiko stresinių situacijų, užduočių, kurias reikia atlikti pirmą kartą, naujovių, pokyčių, tad stresas yra neatsiejama darbo dalis. Todėl šiais metais mūsų užduotis identifikuoti perteklinį stresą sukeliančias situacijas, kur galime jas mažinti, bet svarbiausia –suteikti darbuotojams įrankius, kad streso lygis darbe būtų priimtinas.
Organizuojame mokymus, kaip elgtis konfliktinėse situacijose, dirbame, kad žmonės žinotų, kur kreiptis ir kas jiems gali padėti, suteikiame sveikatos draudimą, kuris kompensuoja psichologines konsultacijas. Darbuotojai taip pat yra informuoti, kad konfliktinėse situacijose, kai jie jaučiasi nesaugūs, visada galima kreiptis į komandos vadovą. Mums svarbu, kad darbuotojai žinotų, kad visada egzistuoja priemonės, kaip galima išspręsti situaciją, kartais tai – net atsisakymas aptarnauti klientą, jei šis elgiasi netinkamai ar agresyviai.
Šiais metais jau antrus metus prisidedame prie akcijos „O jei be pykčio“, kuri padeda atkreipti dėmesį į klientų bendravimą su paslaugų ir aptarnavimo sektoriaus darbuotojais. Deja, bet „Regitros“ darbuotojai ne vieninteliai, kurie su tuo susiduria. Pirmieji apie tai garsiai kalbėti pradėjo degalinių tinklas „Circle K“, o šiemet prisijungė ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, tarptautinė siuntų bendrovė „Venipak“ bei Šiaulių arena. Akcija siekiama didinti visuomenės informuotumą darbuotojų emocinės gerovės klausimais.
Šiuo metu „Regitroje“ dirba beveik 600 žmonių 38 padaliniuose visoje Lietuvoje. Mūsų tikslas – kad kiekvienas iš jų darbe jaustųsi saugiai ir komfortiškai, o prie to turi prisidėti ne tik įmonė ar aptarnavimo sektorius, bet savo sąmoningumu ir kiekvienas iš mūsų.
Pranešimas žiniasklaidai