Renginys
Laisvės kovos įamžintos muziejuje
Lietuvių tradicijų išsaugojimas, žmogiškojo orumo įtvirtinimas, patriotinių jausmų žadinimas, valstybingumo suvokimas – tai temos, kurios praėjusį šeštadienį skambėjo susibūrime atidarant Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų Priekulėje.
Į iškilmingą muziejaus atidarymą suvažiavo keletas šimtų žmonių ne tik iš mūsų rajono, bet ir kitų Lietuvos vietovių. Dauguma dalyvių buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai. Renginys sulaukė ir išskirtinio svečių dėmesio, jame dalyvavo Nepriklausomybės akto signataras, europarlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo narys Povilas Jakučionis, Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytis Kupčinskas, Atkuriamojo Seimo narė Zita Šličytė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Antanas Lukša, LPKTS valdybos narė, INTERAGO prezidiumo narė, dr. Vanda Briedienė, rajono meras Vaclovas Dačkauskas ir mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir kiti.
Muziejaus kieme, kuriame tylos minute pagerbtas nukankintų laisvės kovotojų atminimas, šv. Mišiose dalyvavo penki kunigai, šv. Mišias aukojo Gargždų parapijos klebonas kanauninkas J. Paulauskas, Priekulės klebonas A. Šimkus, Švėkšnos klebonas A. Gylys. Po apeigų pašventintas muziejus, a.a. tautodailininko Vytauto Majoro sukurta skulptūra-paminklas Žemaitijos partizanams. Beje, menininkas skulptūrą kūrė kankinamas nepagydomos ligos. Tai paskutinė tautodailininko dovana visiems laisvės kovotojams, kurie paaukojo savo gyvenimus vardan Tėvynės. Aidint šaulių salvėms pakelta ir pašventinta muziejaus vėliava, kurios idėjos autorė yra visuomeniniais pagrindais dirbanti direktorė Sabina Vinciūnienė.
Europos Parlamento narys, prof. Vytautas Landsbergis kalbėdamas muziejaus atidarymo iškilmėse akcentavo, jog neišmokstame istorijos pamokos, kad į gyvenimą reikia žvelgti ne kūno, o sielos požiūriu. Jei esti atvirkščiai, klesti kerštas, godulys, valdžios nežabotas siekimas. „Šis muziejus Priekulėje liudija apie sielos dalykus. Partizanai, rezistentai, politiniai kaliniai, tremtiniai turėjo idealus, jie neišdavė laisvės ir Tėvynės garbės“, – sakė V. Landsbergis, vildamasis, jog jaunoji karta įveiks materializmo bacilą ir sugrįš prie dvasinių vertybių. Tarsi patvirtindami Nepriklausomybės akto signataro viltis kalbėję Lietuvos piliečių sąjungos Jaunimo skyriaus atstovai iš Klaipėdos teigė, jog jų pareiga – saugoti demokratiją, neleisti klestėti korupcijai, diegti patriotizmą.
Pagarbiai atsiliepta apie muziejaus kūrimo iniciatorius K. Kučinską, a.a. K. Margevičių, D. Varkalį, kuris ir dabar rūpinasi, kad 100 kasečių su rezistencijos dalyvių atsiminimais išliktų ateities kartoms. Atkuriamojo Seimo narė, teisės mokslų daktarė Z. Šličytė įsitikinusi, jog išgydyti žaizdos be teisingumo neįmanoma: būtina išslaptinti NKVD, KGB archyvus, kurie Seimo valia įslaptinti net 70 metų.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas A. Lukša įteikė padėkas labiausiai prisidėjusiems prie muziejaus kūrimo: Česlovui Tarvydui, Sabinai Vinciūnienei, Valerijui Velkui, Vidai Knabikienei. Rajono vadovai V. Dačkauskas ir R. Cirtautaitė taip pat pagerbė nuoširdžiausius muziejaus kūrėjus. LPKTS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rita Lankutienė sakė, jog kuriant muziejų talkininkavo daug geros valios žmonių, tačiau rajono Savivaldybės Tarybos narys Česlovas Tarvydas nusipelnė ypatingos pagarbos – jam nupintas ąžuolo vainikas, simbolizuojantis laisvės kovotojų stiprybę ir duoto žuvusiam už Tėvynę broliui įžado išpildymas.
Renginio pabaigoje solidariai skambėjo „Žemėj Lietuvos“, o visiems muziejaus įkūrimo rėmėjams tartas padėkos žodis. Rajono Savivaldybė muziejaus įrengimui skyrė apie 40000 litų, maždaug tiek pat gauta iš privačių aukotojų, įmonių, bendrovių, įstaigų.
Vilija BUTKUVIENĖ
