Renovacijų vajus rajone: darbai juda, bet yra trikdžių
Pirmadienį Klaipėdos rajono meras Bronius MARKAUSKAS, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas KARBAUSKAS ir mero patarėjas Jevgenijus BARDAUSKAS spaudos konferencijoje akcentavo, kad kelių, švietimo ir kultūros projektai rajone juda į priekį, tačiau susiduriama su įvairiais iššūkiais. Pasidžiaugta, jog į Savivaldybės biudžetą papildomai surinkta 4 mln. eurų viršplaninių lėšų, Taryba artimiausiame posėdyje spręs, kur panaudoti šias lėšas.
Nauji projektai – su klaustuku
Kaip jau anksčiau rašėme „Bangoje“, viena opiausių rajono problemų – pradėti ir delsiami kai kurių kelių remonto darbai. Šiuo metu Savivaldybė yra pasirašiusi 12 bendradarbiavimo sutarčių su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), tačiau vykdoma tik apie pusė jų: Kretingos plento gatvės rekonstrukcijos darbai eina į pabaigą, Tilto g., kurią nuo sankryžos iki tilto tvarko Savivaldybė, – baigta, tačiau sunkumų kyla su LAKD priklausančia tolimesne Tilto g. dalimi link piliakalnio. Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad užbaigta ir Priekulės Klaipėdos ir Žalgirio gatvių rekonstrukcija, liko tik dokumentacijos procesas, o Veiviržėnuose, Laisvės g., reikia skelbti projekto viešąjį pirkimą rangos darbams pradėti.
Praėjusią savaitę atsakyme „Bangai“ dėl Laisvės g. remonto LAKD tvirtino, kad pati Savivaldybė uždelsė projektavimą. Tačiau spaudos konferencijoje aiškėjo ir kita medalio pusė. Savivaldybė žurnalistams nurodė net 23 pozicijas, kaip vyko procesas, kiek buvo derinama su LAKD. Pasak S. Karbausko, projektavimas užsitęsė ir dėl naujų uždavinių: reikėjo nupirkti lietaus nuotekų projekto dalį ir labai ilgai vyko ginčai dėl gatvės apšvietimo. LAKD nederino projekto dėl apšvietimo atramų. Projektuotojai vis keitė ir siūlė variantus LAKD komisijai. Tik po vadovų įsikišimo galiausiai buvo suderintos apšvietimo atramų vietos ir prasidėjo pirkimo procedūros. „Bet kokiu atveju projektuotojai visus veiksmus derino su LAKD ir vykdė jų nurodymus“, – teigė Savivaldybės vadovai.
„Pagrindinė LAKD problema – didelis lėšų trūkumas dabartiniams projektams, tad darbai rajone vėluoja. Situacija prastesnė nei tikėjausi, nes jei LAKD kitąmet negaus pakankamai lėšų, o dabar jau ir aiškėja, kad, ko gero, ir negaus, nebus pradedami nauji projektai“, – samprotavo B. Markauskas.
Vis nusikelia ir Gargždų autobusų stoties atidarymo data – kilo kliūčių ne tik dėl buvusių rangovų, bet ir dėl prasto oro. „Atrodo, kad pastatas juk nedidelis, nėra daug darbų. Prisiminkime, kad statybų eigoje pagrindinė problema buvo ta, jog bankrutavo rangovas, tad dėl to praradome net metus, nes vėl reikėjo iš naujo skelbti konkursus. O šiemet darbai užsitęsė laukiant, kol išdžius įmirkęs stogas, kad būtų galima jį tinkamai izoliuoti“, – užsitęsusią darbų eigą komentavo S. Karbauskas, optimistiškai manantis, kad darbai visgi bus baigti spalį, paskui vyks dokumentacijos tvarkymas. Viliamasi, kad iki metų pabaigos ilgai rajono gyventojų laukta stotis pradės veikti.
Kultūros erdvės – pagal grafiką
Spaudos konferencijoje kalbėta, kad Gargždų kultūros centro renovacija vyksta pakankamai sklandžiai, tad pabaigtuvės – kitų metų kovą. Vis dėlto neapsieita ir be sunkumų, mat pastatas senas, o ir renovacijos projektas buvo parengtas beveik prieš dešimtmetį ir, kol rekonstrukcija prasidėjo, daug kas pasikeitė pagal šiuolaikinius reikalavimus ir medžiagas.
„Štai tokia kasdienybė: darbininkai atsiardo pamatus šiltinti ir randa, kad vienur eina pamatas, kitur jo jau ir nebėra. Atsiardo laiptus – jie, pasirodo, kybojo ore, duris išima – siena krenta. Tai stabdo darbus, nes tenka perprojektuoti, koreguoti darbus. Nepaisant įvairių sunkumų, viduje antras aukštas jau išglaistytas ir nudažytas, vyksta salės darbai“,– pasakojo mero patarėjas J. Bardauskas.
Fasado darbai turėtų prasidėti lapkritį, dabar bus pradedamas stogo remontas. „Rangovas stiprus, matėme, kaip statė Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro Jakų skyrių, jį pastatė anksčiau nei planuota. Esu optimistas šiuo atveju ir tikiuosi, kad Gargždų kultūros centro projektas bus baigtas laiku“, – kalbėjo mero patarėjas.
Geros žinios ir dėl kitos kultūros traukos erdvės – Endriejavo kultūros namų. Rugsėjo 20 d. turėtų būti pateiktas darbų užbaigimo aktas. Tad beliks suruošti dokumentaciją, o tai trunka apie mėnesį ir jau bus galima rengti šventes, apsilankyti bibliotekoje – to itin išsiilgę gyventojai.
Ateityje – nauji darželiai
Planuojama, kad Klaipėdos rajone 2025 m. duris gausiam būriui darželinukų atvers net kelios ugdymo įstaigos: Mazūriškių k. – 150 vietų, Sendvario sen. – 230, Dercekliuose – 75.
Planuose ir naujas darželis Gargždų mieste. Pasak mero B. Markausko, architektai yra parengę itin modernaus darželio projektą, tačiau jo sąmatinė vertė labai didelė – 18 mln. eurų. „Smagu būtų turėti architektūriškai ir funkciškai pavyzdinį darželį visoje Lietuvoje. Tačiau tokia suma yra per didelė našta rajono biudžetui, tad šiuo metu ieškome pigesnio varianto. Sudaryta darbo grupė turi pateikti racionalų pasiūlymą dėl naujo darželio Gargžduose“, – teigė meras. Kol naujas darželis tik planuojamas, darželinukų tėveliai reiškia nepasitenkinimą užsitęsusiais renovacijos darbais Gargždų lopšelyje-darželyje „Saulutė“. Vaikus tenka vežti į kitus rajono darželius. Pasak S. Karbausko, šiuo metu skelbiamas renovacijos antro etapo pirkimas, tačiau tikslios darbų baigimo datos nėra: „Į Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją moksleiviai galėjo grįžti jau rugsėjį, nes kapitalinio vidinio remonto darbų nebuvo. O seniai pastatytoje „Saulutėje“ pradėjus ją renovuoti pagal energetinio naudingumo projektą paaiškėjo, kad reikia ne tik išorės remonto, bet yra ir daug svarbių vidaus darbų, tad grįžti vaikams ir tėvams į pusiau baigtą darželį neįmanoma – laukia visa „Saulutės“ vidaus patalpų rekonstrukcija.“
Viršplaninės lėšos – 4 mln. eurų
Pasak mero, Savivaldybėje jaučiama finansinė įtampa, nes vyksta didelių objektų renovacijos, atsiranda nenumatytų, papildomų darbų, kuriems reikia naujų lėšų. Tačiau pasidžiaugta, kad Savivaldybės biudžeto viršplaninės pajamos renkamos geriau nei tikėtasi šiuo sudėtingu laikotarpiu. „Taryboje netrukus bus sprendžiama, kam paskirti 4 mln. eurų viršplaninių lėšų“, – sakė S. Karbauskas.
Paskirstant papildomas lėšas pagal 9 programas iš 4 mln. Eur 300 tūkst. numatyta seniūnijoms: 200 tūkst. Eur kelių ir gatvių remonto ir priežiūros darbams, 100 tūkst. Eur – gatvių ir žaliųjų plotų tvarkymui. Daugiausia lėšų – 2 420 000 Eur – planuojama panaudoti Gargždų daugiafunkcio sporto ir pramogų centro statybos darbams.
Trūksta visuomeninių pastatų
Spaudos konferencijoje akcentuotas ir dabarties prioritetas – civilinė sauga. Kaip „Bangai“ teigė meras, stengiamasi bendradarbiauti su bažnyčiomis, jos gali tapti ir priedangomis pavojaus atveju. Praėjusią savaitę Katalikų bažnyčia su Vidaus reikalų ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį – kartu sieks šviesti visuomenę civilinės saugos klausimais. Taip pat ieškos galimybių religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas.
„Turime problemą, kad pagal žmonių skaičių, kurie galėtų slėptis rajono priedangose, esame arti šalies procentinio vidurkio, tačiau rajone itin trūksta visuomeninių pastatų, kurie būtų tinkami civilinei saugai. Todėl planuojame tartis ir su bažnyčiomis dėl situacijos gerinimo“, – kalbėjo rajono vadovas B. Markauskas.
Spaudos konferencijoje paminėtas ir naujas pokytis rajono seniūnijose. Nuo šių metų balandžio 17 d. pagal atnaujintą Vietos savivaldos įstatymą nebeliko 5 m. kadencijos apribojimo seniūnams kaip buvo anksčiau.
Šiuo metu vyksta antras konkurso etapas Dauparų–Kvietinių seniūno (-ės) pareigoms: belieka pasirinkti iš dviejų kandidatūrų. Kas taps šios seniūnijos seniūnu (-e), galutinai paaiškės gavus STT išvadą.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
