Rūpindamiesi kitais, pamirštame save?
Mokytojų jausmai yra svarbūs – toks tarptautinio „Erasmus+“ programos projekto 2024-1-LT01-KA122-SCH-000219998 „Sėkmės raktas – pozityvi aplinka“ veiklos apibendrinimo moto. 2024–2026 metais Gargždų „Minijos“ progimnazija įgyvendina „Erasmus+“ bendrojo ugdymo srities 1 pagrindinio veiksmo 2024-1-LT01-KA122-SCH-000219998 projektą „Sėkmės raktas – pozityvi aplinka“. Tai į progimnazijos strateginių tikslų įgyvendinimą orientuota mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programa, kurios pagrindinis tikslas – mokytis kurti saugią ir motyvuojančią mokymosi aplinką, stiprinti bendruomenės narių emocinį atsparumą, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bei tobulinti užsienio kalbų žinias.
Emocinė gerovė ne prabanga, o būtinybė
Projekto įgyvendinimo metu progimnazijos atstovų grupės vyko į aštuonis vizitus skirtingose Europos šalyse. Keturiolika mokytojų dalyvavo socialiai emociškai saugios ir pozityvios darbo aplinkos kūrimo tarp darbuotojų bei efektyvaus klasės valdymo / santykių tarp mokinių ir mokytojų kursuose – mokymuose. Dvylika mokytojų sustiprino savo užsienio kalbos žinias dalyvaudami pradedančiųjų ar pradinio lygio anglų kalbos kursuose Nyderlanduose ir Airijoje, o penki mokytojai vyko į du darbo stebėjimo vizitus Ispanijoje.
Mokymų metu Islandijoje, Kroatijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas emocinės gerovės kūrimui. Užsiėmimų metu buvo nagrinėjami teoriniai ir praktiniai klasės valdymo metodai, emocinės savireguliacijos būdai, sutelkto dėmesio praktikos. Kursų dalyviai susipažino su dėmesingo įsisąmoninimo (gebėjimo sutelkti dėmesį į esamą momentą jo nevertinant) teoriniais pagrindais bei sąmoningumo nauda mokiniams ir mokytojams. Lektoriai mokė, kaip pirmiausia nustatyti mokinio netinkamo elgesio priežastį, suvokti, kad mokytojas, jo darbas pamokoje nėra pirminė mokinio netinkamo elgesio priežastis ir rekomendavo išmokti bendrauti taip, kad problema būtų jo – mokinio, o ne mokytojo. Taip pat dalyviai mokėsi taikyti pozityvius ir paveikius bendravimo būdus, susipažino su pozityviosios psichologijos teorija.
Kursų vadovė Helena Torres, turinti per 20 metų klinikinio psichologo ir socialinio emocinio ugdymo lektorės patirtį, akcentavo gerovės skatinimo ir pozityvios mokyklos ugdymo(si) aplinkos svarbą. Kursų lankytojams buvo sudarytos sąlygos atlikti jogos praktiką lauke su instruktoriumi ir mokytis taikyti jogos praktikas mokykloje siekiant mažinti stresą, atsipalaiduoti ir palaikyti pozityvų mąstymą. Mokytojams buvo rekomenduota kuo dažniau atkreipti dėmesį į savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius, stebėti, kaip jie paveikia elgesį.
Mokytojai ir mokyklų bendruomenės paprastai nuoširdžiai rūpinasi mokinių gerove – tai laikoma profesine pareiga ir moraline atsakomybe. Tačiau pernelyg dažnai pamirštama pasirūpinti savimi. Apie asmeninę gerovę susimąstoma tik tuomet, kai pasireiškia perdegimo požymiai ar net rimtesni sveikatos sutrikimai.
Pasak mobilumo programų vadovų, pirmasis žingsnis – susitelkti į tai, ką galime kontroliuoti. Negalime pakeisti visų aplinkybių, tačiau galime keisti savo reakciją į jas. Dar vienas svarbus įgūdis – gebėjimas pasakyti „ne“. Mokytojai dažnai linkę prisiimti daugiau atsakomybių nei gali pakelti. Nuolatinis pervargimas neišvengiamai didina stresą. Mandagus, aiškus atsisakymas gali tapti ne silpnumo, o brandžios savirūpos ženklu.
Rūpindamiesi savimi, mokytojai kuria saugesnę, ramesnę ir palankesnę aplinką mokiniams. O stipri emocinė būsena – tai tvirtas pamatas tiek profesinei sėkmei, tiek asmeninei gyvenimo kokybei.
Stefanija PIAULOKIENĖ
*Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis. Straipsnyje pateikta informacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl nei Švietimo mainų paramos fondas, nei Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už joje pateiktos informacijos panaudojimą.
