„Ruuki Lietuva“ krizės priešnuodis – Skandinavijos rinka
Beveik prieš penkerius metus, per patį krizės įkarštį, suomiai nepabūgo investuoti į Klaipėdos rajoną. Įsigijo lig tol veikusią „Gensiną“ ir ją priėmė į gausią „Ruuki“ šeimą. „Pirmi metai buvo labai sunkūs, tačiau dabar džiaugiamės, ką pavyko pasiekti“, – teigia UAB „Ruuki Lietuva“ projektinių pardavimų ir gamybos direktorius Artūras Barysas.
Didelis pasiekimas – dvi pamainos
– Papasakokite, kokius iššūkius pirmaisiais metais teko įveikti?
– Sunkmečiu užsakymų buvo sumažėję ne tik Lietuvoje, visose Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje, Suomijoje – šalyje, iš kurios esame atkeliavę. Absoliučiai visur „krito“ užsakymai. Tai buvo didelis galvosūkis mums visiems. Juk bendrovę įsigijome su dideliais įsipareigojimais ir noru vystyti šį verslą. Džiaugiamės, kad išsaugojome įmonę, žmones. Kad ir kaip buvo sunku, garantavome nuolatinį darbą.
Antraisiais, trečiaisiais metais pradėjome integruotis į visą „Ruuki“ sistemą. Maždaug pusę produkcijos parduodame Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje. Dėl šios priežasties mūsų įmonė jau antrus metus dirba dviem pamainom – tai didelis pasiekimas, nes net per patį ekonomikos klestėjimą bendrovėje buvo viena pamaina. Tiesa, Lietuvoje metalo konstrukcijų paklausa vėl yra sumažėjusi, tad mums naudingas produkcijos nukreipimas į Šiaurės, Skandinavijos šalis.
– Kokios Jūsų gamybos apimtys?
– Prieš penkerius metus būdavo pagaminama 1 800 t per metus metalo konstrukcijų, o dabar – 5 000 t. Vadinasi, gamybos apimtys išaugo 2,5 karto.
Lietuviai lenkia šiauriečius
– Kiek žmonių dirba „Ruuki Lietuva“ Gargžduose?
– Iš viso Lietuvoje yra apie 100 „Ruuki“ darbuotojų. Iš jų 70 dirba Gargžduose. Pusė iš uostamiesčio, pusė – iš Klaipėdos rajono. Darbuotojų kaita labai nedidelė, tad džiaugiamės. Lietuvoje didžiausias „Ruuki“ padalinys yra Gargžduose, Vilniuje – daugiau apskaitos, logistikos sandėlis ir pan. Stuburas yra čia.
– Koks Jūsų darbuotojų vidutinis atlyginimas?
– Negalėčiau įvardinti dėl etinių dalykų. Tačiau jis žymiai didesnis už Lietuvos vidurkį.
– Verslininkai skundžiasi kompetentingų darbuotojų stoka. Ar „Ruuki“ – ne išimtis?
– Mums visada trūksta aukštos kvalifikacijos suvirintojų. Jie gali ateiti bet kurią dieną. Jų paklausa didžiulė ne tik pas mus, bet šalyse, į kurias vežame produkciją. Tikrai neslėpsiu, ši problema egzistuoja. Beje, kai pradėjome vežti produkciją į Norvegiją, Švediją, intensyviau vykdome ir projektus. Mūsų žmonės išvyksta į Skandinavijos šalis ir ten vykdo projektus, montuoja ir metalo konstrukcijas, ir sienas, ir stogus. Kompetencija yra labai aukšta. Jie dirba ne blogiau nei švedai, norvegai, o gal net geriau. Kiekvienąkart, jiems išvažiavus, sulaukiame kolegų pagyrų. Norvegijoje klausimui išspręsti reikia 3 dienų, o mūsiškiai tai padaro per 2 valandas. Dabar susiduriame su kita problema, negalime patenkinti visų projektų, nes paklausa didelė. Žmones komandiruojame į Skandinavijos šalis 2–3 mėnesiams, vėliau jie dirba po keletą mėnesių čia. Darbuotojai turi visas socialines garantijas, užsienyje jiems taip pat suteikiame geras sąlygas: nuomojame butus, namus.
Gargžduose jaučiasi gerai
– Jūsų nuomone, Klaipėdos rajonas patrauklus verslo plėtrai?
– Mes čia jaučiamės labai gerai. Iš Gargždų yra lengvai pasiekiamos mūsų pagrindinės rinkos. Kiekvieną vakarą plaukia keltas į Švediją – mums patogu. Tad vieta paranki logistiniu atžvilgiu. Be to, pagrindinė Klaipėdos rajono vertybė – kvalifikuoti žmonės.
– Ar sulaukiate daug paramos prašytojų ir kam teikiate prioritetą?
– Tikrai daug. Motininės suomių kompanijos pagrindinis principas yra pirmiausia socialiai atsakingai elgtis su darbuotojais, mokėti jiems didesnius nei vidutinius atlyginimus. Beje, didindami eksportą, darbą suteikiame ne tik savo žmonėms, bet ir logistikos kompanijoms, metalo tiekėjams ir pan. Tai yra didelis mūsų indėlis Klaipėdos rajonui. Pati didžiausia mūsų parama, kad dirbame dviem pamainomis ir žmonės gauna atlyginimus, eina į parduotuves… Akcininkai niekada nesuprastų, jei sugalvotume paremti, pavyzdžiui, menkavertį poprenginį. Tačiau teikiame prioritetą projektams, susijusiems su socialine atsakomybe, sveikata, žmonių lavinimu, erudicija.
