Saugesnio narkotikų vartojimo kambariai: žingsnis į priekį?

A. VALAIČIO fotomontažas: Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų jau dabar veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.

Saugesnio narkotikų vartojimo kambariai – vietos, kuriose narkotines ir psichotropines medžiagas asmenys galėtų vartoti prižiūrimi medikų. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas įteisinti tokius kambarius sukėlė virtinę diskusijų: vieni sveikina iniciatyvą, kiti peikia.
Domėjomės, kokios prošvaistės atsirasti tokiam kambariui Klaipėdos rajono savivaldybėje.


Nemokamos ir anoniminės
Saugesnio narkotikų vartojimo kambariai, siekiant sumažinti mirties nuo perdozavimo, infekcijų plitimo riziką ir kitas su vartojimu susijusias neigiamas pasekmes, veiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur, prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams, būtų sudarytos sąlygos vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Tokios paslaugos būtų nemokamos, konfidencialios ir anoniminės, teikiamos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims ne gydymo tikslu.
Siekiama, kad tokios paslaugos motyvuotų atsisakyti arba mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, mažinti rizikingą elgseną, gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas, įsitraukti į gydymo, reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savipagalbos grupių programas.
Taip pat skatintų asmenis panaudotas adatas ir švirkštus atnešti į saugesnio narkotikų vartojimo kambarius.

„Iki šiol kai kuriose savivaldybėse jau veikė žemo slenksčio kabinetai. Visi šalies gyventojai, net ir turintys įvairių priklausomybių, turi teisę į pagalbą, kurios jiems tikrai reikia“, – neabejoja Savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja L. Kaveckienė.


Derinimo stadijoje
Pasklidus idėjai viešai pasipylė vertinimai. Seimo socialdemokratas Algirdas Sysas kritikavo ministerijos siekį įteisinti saugesnio narkotikų vartojimo kambarius, nes taip, pasak jo, bus legalizuotas narkotikų vartojimas. Siunčiama netinkama žinutė jaunimui, esą vartokite, o mes jus prižiūrėsime. Laisvės partijos Seime atstovė Morgana Danielė buvo priešingos nuomonės ir tokį poslinkį sistemoje sveikino. „Perdozavimo prevencijos kambariai atidaryti Šveicarijoje 1986 metais. Na, o Lietuvoje jie yra sensacija 2022 metais! Praėjo 35 metai, kol Lietuvoje pagaliau prakalbome apie narkotikų problemai spręsti reikalingus sprendimus ir priemones. Aleliuja“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė vėliau pabrėžė, jog narkotikų vartojimo kambarių idėja nereiškia legalizavimo, paslauga būtų prieinama tik išskirtinai probleminiams vartotojams. Patarėjos teigimu, ir dabar galioja panaši paslauga, kai iš narkotikų vartotojų surenkami seni švirkštai ir duodami nauji, siekiant išvengti infekcijų plitimo. Idėja išplėsti šią paslaugą, pasak ministro atstovės, kol kas tik derinimo stadijoje. „Kol kas nei tokio kambario koncepto, nei detalių, nei komandos, kuri turėtų dirbti, dar nėra aprašyta“, – sakė S. Bieliūnė.


Teisę į pagalbą turi visi
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė „Bangai“ sakė, jog pritaria šių kabinetų atsiradimui. „Iki šiol kai kuriose savivaldybėse jau veikė žemo slenksčio kabinetai. Visi šalies gyventojai, net ir turintys įvairių priklausomybių, turi teisę į pagalbą, kurios jiems tikrai reikia. Kartu galėtume organizuoti ir asmeniui būtiną socialinę pagalbą. Nežinau, kaip bus reglamentuota ši pagalba, kiek laisvės turės pati savivaldybė apsispręsti dėl paslaugos teikimo, kaip kad yra kitose šalyse, todėl neturiu dar plano mūsų savivaldybėje. Gal tai bus paslauga mūsų savivaldybėje, o gal reikės tartis su kita savivaldybe dėl bendrų paslaugų teikimo“, – svarstė skyriaus vedėja L. Kaveckienė.
Anot jos, patirtis, gydant tuberkulioze sergančius asmenis, parodė, kad žmonės vengia būti atpažinti ir mieliau renkasi ne savo šeimos gydytojo įstaigą, bet labiau nutolusią nuo jų gyvenamosios teritorijos įstaigą (pavyzdžiui, Klaipėdoje).

Tai žinotina
Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų jau dabar veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas, siekiant kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą.
Klaipėdos rajono gyventojai, norintys pasinaudoti žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugomis, tai gali padaryti Klaipėdoje. Rajone tokių kabinetų neturime. Klaipėdos psichikos sveikatos centre veikia žemo slenksčio paslaugų stacionarus kabinetas (Taikos pr. 119, Klaipėda, įėjimas iš „Žardės“ pašto kiemo pusės). Taip pat Klaipėdos psichikos sveikatos centre yra žemo slenksčio paslaugų mobilus kabinetas (tel. 8 678 41 998).

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos komisijos pirmininkė Aušra GUDAUSKIENĖ:
„Ar saugaus vartojimo kabinetas yra ta pagalba, kuri bus veiksminga motyvuojant žmogų atsisakyti narkotikų? Labai abejoju. Klausimų daug, o atsakymų nėra. Saugus vartojimas? Ar jis iš viso gali būti saugus? Žmogus į kabinetą gali ateiti jau pavartojęs arba išėjęs iš kabineto pavartos mirtiną dozę už poros valandų. Kabinete bus leista vartoti nelegalias medžiagas, kurios uždraustos įstatymais? Kaip iš teisinės pusės traktuoti tokį leidimą? Be jokios abejonės, esu už visapusišką pagalbą, anonimiškumą ir palaikymą siekiantiems atsisakyti priklausomybės į ją įklimpusiems žmonėms – tai mūsų artimieji, mūsų visuomenės dalis. Bet galime stiprinti jau esamas priemones, kurios veikia dešimtmečius, yra žinomos ir duoda rezultatų (švirkštų keitimo punktai, mobilios pagalbos autobusiukai, reabilitacijos centrai ir t. t.). Beje, ne mažesnės pagalbos reikia vartojančiųjų artimiesiems, jiems plėsti paslaugų įvairovę būtina ir jie pirmiausia turi gauti visą informaciją, kaip pamatyti kritinius momentus ir kaip reaguoti perdozavimo atveju, kaip tvarkytis su psichologiniais sunkumais, kaip motyvuoti artimąjį stotis ant kojų. Saugaus vartojimo kabinetas būtų paskutinė priemonė, kai nebeturime jokių kitų priemonių, nuleidžiame rankas ir sakome: „Vartokit saugiai, nes suteikti kitokią pagalbą mes bejėgiai.“

Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių