Saugokime vaismedžius ir vaiskrūmius nuo kenkėjų ir ligų
Prasidėjo sodų žydėjimas. Grožimės vaismedžių žiedais, vildamiesi sulaukti gausaus derliaus. Tačiau ne visuomet išsipildo lūkesčiai, nes sodus apninka ligos ir kenkėjai. Su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Alma Valiuškaite kalbėjomės apie sodų apsaugą.
– Sodininkai mėgėjai teiravosi, ko griebtis pavasarį, kad jų sodeliuose užderėtų slyvos, obuoliai, kriaušės?
– Gausiai ligų ir kenkėjų apniktas obelis bei kriaušes prieš žydėjimą purkšti „Score“ (2 ml / 10 l vandens), o slyvas, vyšnias, trešnes – „Topas“ (10 ml /10 l vandens). Serbentus, agrastus reikėtų purkšti „Topas opazu“ (5 ml / 10 l vandens).
Vainiklapiams krintant obelis, kriaušes, vyšnias ir slyvas pakartotinai purkšti fungicidais nuo ligų. Vaisėdžiui, amarams ir kitiems kenkėjams naikinti pridedama „Decis mega“ (5 ml / 10 l vandens). Nuo obuolinio vaisėdžio purškiama praėjus 2–3 savaitėms po obelų žydėjimo, o nuo obuolinio pjūklelio – žydėjimo pabaigoje, kai būna 80 proc. nukritusių žiedlapių. Retinant užuomazgas kartu pašalinamos ir lervų apgraužtos.
Naudinga po žydėjimo išpjaustyti moniliozės pažeistas vyšnių ir slyvų šakas bei ūglius, dezinfekuoti žaizdas ir tada purkšti fungicidais.
Nuo slyvinio vaisėdžio purškiama praėjus 2–3 savaitėms po slyvų žydėjimo, o nuo pjūklelių – žydėjimo pabaigoje. Nepurškiant žydėjimo pabaigoje reikėtų purkšti prieš pat slyvų žydėjimą, o jei kenkėjai gausiai išplitę, – antrą kartą baigiant slyvoms žydėti. Jeigu retinamos užuomazgos, pašalinamos ir lervų apgraužtos. Trešnėms, vyšnioms peržydėjus, esant daugiau kaip 10 proc. pažeistų lapų vyšniniais amarais, purškiama insekticidu. Žalingesni būna antros kartos vyšniniai gleivėtieji pjūkleliai – jų lervos kenkia rugpjūtį ir rugsėjį. Nuėmus derlių būtina purkšti insekticidu.
– Ką reikia žinoti naudojant augalų apsaugos produktus?
– Individualiuose soduose purkšti leidžiama tik tais augalų apsaugos produktais, kurie įrašyti į neprofesionalaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąrašą (www.vatzum.lt). Dirbant su apsaugos produktais sode prireikus būtina naudoti pakuotės etiketėje nurodytas saugos priemones. Pagal Gerą augalų apsaugos praktiką karštu metu sodai purškiami ryte arba vakare, kai oro temperatūra ne didesnė nei 20–25o C šilumos. Purškiant anksti pavasarį arba vegetacijos pabaigoje vidutinė paros oro temperatūra turi būti ne žemesnė nei 4 arba 10o C šilumos. Vėjas turi būti ne didesnis kaip 2 m/s greičio. Nupurškus insekticidais ir sisteminiais fungicidais iki lietaus turi praeiti ne mažiau kaip 2 val., o kontaktiniais fungicidais – 4–6 val.
– O kokiomis natūraliomis priemonėmis galima gelbėti vaismedžius?
– Dalį sodo galima užsėti nektariniais augalais (facelijomis, grikiais, krapais, raudonėliu, jonažole, mairūnu ar pasodinti morkų, petražolių sėklojų). Jie privilios entomofagus, kurie naikina erkes, amarus bei kitus sodo kenkėjus.
Prieš vaismedžių žydėjimą ryte arba vakare, kai vabzdžiai neaktyvūs, vaismedžius arba jų šakas purtyti prieš tai po medžiais patiesus polietileno plėvelę. Purtoma 3–4 kartus kas 3–5 dienos. Tokiu būdu nupurtomi žiedgraužių, lapinukų, cigarsukių vabalai. Jie sunaikinami.
Vaismedžiams sužydus, purtomi obuoliniai pjūkleliai.
Obelims baigiant žydėti, obuoliniams vaisėdžiams ir lapsukiams gaudyti kabinamos feromoninės gaudyklės. Be to, šių kenkėjų drugius galima privilioti kvapiaisiais jaukais. Juodos duonos pluta užpilama šiltu vandeniu, įdedama cukraus, mielių, razinų. Pradėjus rūgti, išpilstoma į puslitrinius stiklainius ir pakabinama medžių lajose. Viename medyje turėtų būti 1–2 stiklainiai. Masalo kvapas privilioja daug drugelių, kurie skystyje žūva. Po lietaus masalas pakeičiamas. Talpas nuimti, kai atsiranda sukirmijusių vaisių.
