Sausra slopino ūkininkų optimizmą

Vicemerė R. Cirtautaitė ir Žemės ūkio skyriaus specialistė A. Latakienė aplankė R. Liaudanską, vieną iš stambiausių ūkininkų rajone.

Klaipėdos rajone dauguma ūkininkaujančiųjų – smulkieji ūkininkai: iki 5 ha valdo 2 204, o stambieji, kurie valdo daugiau nei 100 ha – tik 37. Iš viso įregistruoti 3 769 ūkiai. Nedidelių sklypų savininkai renkasi netradicinius verslus, iš kurių gaunamos pajamos papildo šeimos biudžetą. Stambiųjų ūkininkų pragyvenimo šaltinis – augalininkystė ir gyvulininkystė. Sausra labiausiai pakenks stambiesiems.

Ūkininkauja trijuose hektaruose

Priekulės pašonėje daugiabutyje įsikūrusi Ela Spyčienė, uostamiestyje dirbanti kirpėja, čia puoselėja nedidelį ūkelį. Ji augina broilerius, laiko 60 dedeklių vištų ir apie 100 putpelių. Natūraliomis sąlygomis auginamų paukščių kiaušinius beregint išgraibsto uostamiestyje, kur pristato savo pirkėjams. Beje, už dešimtį vištų kiaušinių prašo 1,70 euro, o 12 putpelių kiaušinių kainuoja vieną eurą. Ela laiko ir dvi melžiamas ožkas: žmonės prašo pagaminti sūrių. Naminius produktus vertinantys gyventojai atvyksta jų ir į smulkiosios ūkininkės namus.

„Darbo daug ir mano nedideliame ūkelyje, tačiau pardavusi savo produktus, papildau šeimos biudžetą“, – kalbėjo E. Spyčienė. Ji ūkininkauja 3 hektarų sklype.

Drukių kaime erdvioje sodyboje gyvenanti Violeta Athorn su vyru Gavin irgi neabejinga gyvūnams. „Seniai svajojau apie avis, dar gyvendama mieste“, – prisipažino Violeta. Neseniai grįžusi iš emigracijos ir su vyru įsigijusi čia sodybą, pirmiausia pastatė avidę, tik vėliau baigė įrengti gyvenamąjį namą. Tris hektarus įsigijusi ir ūkininkauti pasiryžusi V. Athorn nusipirko Romanovo ir merinosų veislių avių, kurių dabar trylika. Ji vardijo šių vardus, minėjo, kad du kartus per metus avis nukerpa samdytas avių kirpėjas iš Kelmės, be to, joms atlieka „pedikiūrą“. „Merinosų kojas reikia itin rūpestingai prižiūrėti“, – dėstė Violeta. Ji pasakojo, kad vilnas sutvarkiusi, veža jas į Plungę karšti ir verpti, siuva šiltas antklodes. „Avių nepjausime – tik džiaugsimės jomis“, – patikino ūkininkė.

Ji pasakojo, jog pernai auginusi vištas, bet šiemet atsisakiusi. Jos vyras, kilęs iš Anglijos, yra jūrininkas, ir namuose būna kas antrą mėnesį. Anglas Gavin tvirtino mylintis žmonos kraštą ir labai džiaugiasi, kad čia įsikūrė: savo gimtinėje tokios erdvės neturėtų.

Violetai rūpesčių per akis: ji formuoja sodybos aplinką. Moteris prasitarė, kad negali rasti traktorininko, kuris nupjautų hektarą pievos, nors už tai siūlo 90 eurų.

Violeta parodė du tvenkinius, kur skanėstų laukia būriai ūgtelėjusių karpių. Ūkininkė pasakojo, jog abu su vyru svajojantys apie kaimo turizmo sodybą.

Smulkiuosius ūkininkus aplankiusi rajono Savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė su Žemės ūkio skyriaus vyr. specialiste Aurelija Latakiene džiaugėsi, jog kaime yra darbščių žmonių, pasirinkusių netradicinį verslą. „Džiugu, kad ne visi skundžiasi, dejuoja ir laukia socialinių pašalpų. Štai daugiabučio gyventoja augina paukščius, ožkas. Buvusi miestietė įsikūrė kaime, įsigijo avių. Tai pamoka tiems, kurie teigia, jog sunku, nėra galimybių išgyventi kaime“, – kalbėjo vicemerė.

Pašarų – trečdaliu mažiau

R. Cirtautaitė domėjosi ir vieno didžiausio rajone Romo Liaudansko ūkiu. Mišraus ūkio savininkas valdo 480 ha, šiame ūkyje – 10 darbo vietų.

Šiųmetė sausra pakenkė pasėliams – nuostolius skaičiuos rudenį. Neužderėjo žolynai – nepakankamai pasiruošė pašarų galvijams: trečdaliu mažiau nei reikia. „Šie metai įspūdingi: vaikštome ant ašmenų, – sarkastiškai ištarė R. Liaudanskas, ūkį plėtojantis 27 metus. – Gal palis? Laukiame atolo, bet jeigu ir liepą sausra, neturėsime kuo šerti gyvulių. Pernai dėl liūčių negalėjome nupjauti trečios žolės“.

Stambiausias rajone pieno ūkio šeimininkas laiko 258 melžiamas karves. Pernai jis įsigijo du melžimo robotus GEA, pagamintus Vokietijoje. Karvėms teko prisitaikyti prie modernių naujovių: jos ir vasarą tvarte, tik vidutiniškai vieną valandą per dieną praleidžia lauke. Iki tol dieną ganydavosi ganykloje – nakčiai pargindavo į tvartą. Pasak R. Liaudansko, per karščius karvės nenori būti lauke, be to, ganyklos išdegusios. Tvarte jos šeriamos šienainiu, o prie roboto laukia skanėstai kombinuotieji ir skystieji pašarai. Produktyvi karvė prieina pasimelžti 4-5 kartus per parą. Ūkininko teigimu, produktyviausios karvės vidutinis primilžis per parą – 50 litrų.

Jis džiaugėsi melžimo robotizavimu: „Produktyvių karvių primilžiai padidėjo 20 proc. Be to, pagerėjo gyvulių sveikata. Anksčiau melžimo aikštelėje daug karvių užsikrėsdavo mastitu – per melžimo aparatus. Dabar robotas dezinfekuoja be žmogaus įsikišimo“.

Sumažėjo darbo – dirba dvi melžėjos vietoj keturių. Ūkininkas įsitikinęs, jog melžimo robotai atsipirks.

Nuostolių neišvengs

“Sausra pridarys didesnių nuostolių nei rudeninės liūtys, – teigė R. Liaudanskas. – Pernai iki liūčių kūlėme po 7-8 tonas grūdų, joms prasidėjus, – apie 4-5 t, o po šios sausros galime tik po 3 tonas iš hektaro prikulti“. Praėjusį rudenį jis spėjo viską nukulti, tik grūdų kokybė buvo prasta. Šiemet daug investuota į trąšas, bet kyla abejonių, ar pavyks rudenį atsiimti išleistus pinigus?

Mišriame ūkyje augalininkystę puoselėjantis ūkininkas rudenį buvo pasėjęs 120 ha žiemkenčių, bet pavasarį didžiumą teko iškultivuoti. Pasėjo 190 ha vasarinių kviečių, 70 ha miežių, 50 ha pupų, 20 ha žirnių. Dalis grūdų – galvijų pašarui.

Nujausdamas sausrą, R. Liaudanskas pasėjo daugiau kukurūzų (silosui), avižų ir žirnių mišinio žaliajam pašarui, šienainiui.

Ūkininkas kalbėjo, kad pastarosiomis dienomis mineralinėmis trąšomis gelbsti pasėlius.

Šalia gyvena ir ūkininkauja R. Liaudansko dukros Agnė ir Ona su vyrais. Agnė, valdanti 160 ha žemės, augina jautukus, jaunesnioji Ona turi 80 ha, augina telyčaites. Abi dukros į tėvų ūkį grįžo iš emigracijos. „Žentai – universalūs darbuotojai“, – džiaugėsi ūkininkas.

Stambaus ūkio šeimininkas nuogąstauja dėl ateities: „Iki šiol dirbome pelningai, o kaip bus šiemet?“

• „Klaipėdos rajone įregistruoti 3 769 ūkiai. Vidutinis ūkio dydis – 5,57 ha. Ūkininko ūkių, turinčių žemės iki 5 hektarų, rajone yra 2 204, nuo 5-10 ha – 856, nuo 10-20 ha – 436, nuo 20-50 ha – 60. Stambiausių ūkininkų, kurie valdo daugiau nei 100 hektarų žemių – 37.
• Galvijų laikytojų yra 824, jie laiko 14 643 galvijus; yra 232 avių bandos, kuriose 4 853 avys; ožkų bandos – 105, o jose – 443 ožkos; mėsinių ir mišrūnų galvijų laikytojai turi 5 309 galvijus“, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Aurelija Latakienė.