Savanorių patirtys karo tarnyboje: nuo pamokų iki ateities planų
Šių metų sausį įsigaliojus naujai privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos tvarkai, o viešojoje erdvėje verdant diskusijoms apie visuotinį šaukimą, tarnyba kariuomenėje tapo neišvengiama tema tūkstančiams jaunuolių. Tačiau kodėl savanoriai pasirinko tarnauti? Kaip atrodo kario kasdienybė daliniuose? Ką jie veikia dabar? Savo patirtimis ir ateities planais dalinosi 2025–2026 metais tarnavę kariai savanoriai.
Sporto tikėjosi daugiau
„Išmokau visada nusiteikti blogiausiam“, – tokią neįprastą išvadą karo tarnyboje padarė dituviškis Tomas Petrikas, teigęs, kad toks nusiteikimas leidžia lengviau atlikti užduotis. Buvęs savanoris devynis mėnesius tarnavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione. Čia jis labiausiai išskyrė draugišką kolektyvą ir skyriaus vado žmogiškumą. Nors dituviškis atvirai tarė, kad kariuomenėje jam nepatiko, o sporto tarnybos metu tikėjosi daugiau, vis dėlto laikas nepraėjo veltui – vaikinas tapo atsakingesnis ir išmoko, kaip išgyventi miške, nors pats nežino, ar to prireiks ateityje. Uždirbtų pajamų T. Petrikas išleisti neskuba ir dėlioja ateities planus – šiuo metu dirba, bet planuoja studijuoti grafinį dizainą ir galbūt ateityje dirbti sau. „Jeigu nežinai, ką gyvenime daryti, arba jeigu nori išbandyti kažką naujo, kodėl gi nepabandžius kariuomenės“, – dvejojantiems perdavė pašnekovas.
Tarnaudamas išmoko tvarkos
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalione tarnybą atlikęs klaipėdiškis Matas Škarnulis savanoriu užsirašė, nes nežinojo, ar pavyks išlaikyti matematikos egzaminą. Jaunuolis neslėpė, kad pasirinkimui tarnauti įtakos turėjo ir piniginės paskatos, o šiandien už tas pačias lėšas jis džiaugiasi savo naujuoju automobiliu. Tiesa, pati karo tarnyba kėlė įvairių jausmų. „Esu patenkintas, kad jau perėjau ir man nebereikės kartoti šito dalyko, bet buvo įdomu“, – kalbėjo M. Škarnulis. Klaipėdiškis pasakojo, jog per tuos devynis mėnesius būta tiek sekinančių, tiek gerų akimirkų. „Buvo visko. Kai šilta, gera, tada daug motyvacijos, o kai pila lietus, pučia baisus vėjas ar yra sniego iki kelių, tada nulis motyvacijos“, – atvirai sakė buvęs savanoris ir pridūrė, kad tokios patirtys užgrūdino jį. M. Škarnulis tikino, kad karo tarnyboje išmoko tvarkos, įgavo bazinių karo žinių, pamėgo sportą ir susirado draugų, su kuriais iki šiol palaiko ryšį. Šiandien jis žengia kitu keliu. „Esu įstojęs į Klaipėdos universiteto visuomeninės geografijos studijas“, – ateities planais dalijosi pašnekovas.
Džiaugėsi savo vadais
Gargždiškis Domantas Šimkus teigė savo noru pasirinkęs karinę tarnybą tam, jog to atlikti nereikėtų vėliau, kadangi šiuo metu planų mokytis neturi. Jaunuolis tarnavo Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje. Jo žodžiais, patirtis buvo nepakartojama, o ypač džiugino nuosaikus krūvis, kuris leido dirbti be papildomo spaudimo, bei draugiški ir supratingi vadai. „Man labai patiko, kai išplaukdavome į jūrą ir ten atlikdavome įvairias užduotis“, – pridūrė buvęs savanoris. Tiesa, rytines mankštas ir ankstyvus rytus prisimena ne taip džiaugsmingai – jie paliko mažiausią įspūdį. D. Šimkus neslėpė, kad karo tarnyba pranoko lūkesčius: „Įsivaizdavau, kad bus taip, kaip sausumoje, kad reikės po miškus lakstyti ir apkasus kasti, bet buvo visiškai kitaip. Buvo daug geriau nei galėjau įsivaizduoti: įgijau disciplinos, fizinės bei emocinės ištvermės ir išmokau tvarkos.“ Šiandien gargždiškis dirba krovėju, o už tarnyboje gautas lėšas nusipirko automobilį. „Būsimiems šauktiniams norėčiau perduoti, kad nesijaudintų, nepasiduotų ir pasitikėtų savimi, nes viskas yra daug geriau nei daugelis mano“, – palinkėjo jis.
Uždarbį išleido mokslams
Kiek kitokia taip pat Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje tarnavusio gargždiškio Tautvydo Žvinklio istorija. Vaikinas žinojo, kad prieš pradėdamas mokslus turės laisvus metus, todėl nusprendė juos paskirti tėvynei. Jo pasirinkimui turėjo įtakos ir šeimoje įskiepyta meilė savam kraštui. „Mane tėvai taip buvo užauginę, kad ir man pačiam patinka Lietuva ir Lietuvos istorija“, – kalbėjo T. Žvinklys. Gargždiškis kariuomenėje gautas pajamas išleido mokslams Italijoje – Florencijos dailės akademijoje studijuos tapybą ir piešimą. Atsigręždamas į jau praėjusį laikotarpį kariuomenėje, jaunuolis jį vertina teigiamai. „Buvo tų momentų, kai erzino, buvo, kai nesinorėjo, bet galų gale, kai baigiau, tai nesigailėjau, kad pradėjau“, – sakė jis. Paklaustas, kas konkrečiai erzino, buvęs savanoris teigė dėl meninės prigimties jautęsis nesavoje aplinkoje. „Aš tiesiog nebuvau tarp savo žmonių“, – paaiškino vaikinas. Nors T. Žvinklys abejoja, ar įgytos bazinės karo bei karinės laivybos žinios pravers kasdienybėje, jis vertina jas, suvokdamas šiandieninę geopolitinę padėtį. Bendraamžiams vaikinas primena, kad prisidėti prie šalies gerovės galima ne tik su ginklu rankose, bet ir per kultūrą ar švietimą. Šio kelio laikysis ir pats gargždiškis – baigęs studijas jis nori grįžti į Lietuvą ir būti mokytoju.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, 99,8 procentai asmenų, kurie buvo pašaukti 2025 metais, karo tarnybą rinkosi savo noru arba pirmumo tvarka. O dabartinė 2026 metų šaukimo informacija rodo, jog skaičiai auga – šiais metais prašymų pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru skaičius viršijo 8,1 tūkstančio. Beveik 4,4 tūkstančio asmenų pareiškė norą pradėti tarnybą dar nepatekę į šaukiamųjų sąrašą, o 3,7 tūkstančio asmenų, sudarius sąrašus, išreiškė norą pradėti tarnybą pirmumo tvarka. 2026-aisiais buvo planuojama pašaukti apie 5 000 karo prievolininkų.
Šiemet pasikeitus tvarkai išaugo ir išmokų bei papildomų kompensacijų už karinę tarnybą sumos. Tarnybą labai gerai baigusiems kariams gali būti išmokėta iki 7 503 eurų, o ją pasirinkusiems savo noru iki 8 835 eurų. Pagal ankstesnę tvarką maksimali įmanoma išmoka siekė apie 6 000 tūkst. eurų.
Juras MIZGERIS
Vilniaus universiteto
žurnalistikos specialybės praktikantas
