Savivaldos rinkimai artėja, mes – tolstame?

Graikų kalbos žodis „demokratija“ reiškia „liaudies valdžia“. Tarptautinių žodžių žodyne jis apibrėžiamas paprastai ir aiškiai: tai valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios. Ar atėjus rinkimų dienai pasinaudosime demokratijos mums suteikiama teise, ar numosime ranka ir leisime už mus nuspręsti kitiems?

Ar pavargome gyventi demokratijoje
Prie žodžio „demokratija“ taip įpratome, kad net nuobodu. Nuobodu ir neįdomu daug kas: rinkimai, valdžia ir jos sprendimai, patriotiškumas, pilietiškumas, atsakomybės ir pareigos jausmas. Tiesa, yra dalykų, kas mus vienija ir domina – konstatuoti, kad nėra tvarkos, kad gyvenimas kasdien blogėja, kad valdžia ir jos priimami sprendimai yra blogi, kad artėjantys rinkimai nėra svarbūs, nes vis tiek laimės „ne tie“, o tie, kurie laimės, vis tiek priims ne tuos sprendimus.
Tokios nuostatos nėra būdingos tik lietuviams ar kitų posovietinių šalių visuomenėms, su šiomis problemomis susiduria ir senosios Vakarų valstybės. Dažnai nepatenkinta visuomenė rinkimų metu balsuoja ne už vieną ar kitą politinę partiją ar kandidatą, bet prieš. Tarsi taip išreiškiamas protestas garantuotų rinkėjų trokštamus pokyčius. Deja, taip nenutinka, nusivylęs rinkėjas balsuoja dar kartą „prieš“, kol galų gale nutaria į rinkimus neiti, nes vis tiek esą jo balsas nieko nereiškiantis. Girdi, seniai viskas nutarta ir nuspręsta už akių. Ai, kam čia eiti balsuoti, kam vargintis, vis tiek niekas nesikeis. Bet, nedalyvaudami rinkimuose, atiduodami teisę mūsų gyvenime svarbius sprendimus nulemti kitų balsais, mes laisva valia tą teisę išmetame tarsi kokią šiukšlę, prarasdami savo įtaką keisti ar ką nors nuspręsti.
Teisė rinkti ir išreikšti savo valią yra svarbiausia demokratijos garantuojama vertybė, kurios vis dar neturi kai kurios agresyvios kaimynės. Rusijoje ar Baltarusijoje iki šiol rinkimų rezultatai būna šimtaprocentiniai, pralaimėjusieji tampa laimėtojais, opozicijų lyderiai ir pozityviai mąstantys žmonės sukišami į kalėjimus, netyčia iškrenta per langus ar išgeria ne tokios arbatos. Ten tariama tai, ką net ir tokius procesus verčiantys vadinti demokratija pageidauja girdėti diktatoriai. Toks slaviškas „bananų“ prievartos lydimas demokratijos supratimas mums tikrai nepriimtinas kraštutinumas. Kitas paradoksalus kraštutinumas būtų įsteigti rinkimuose nebalsuojančiųjų partiją. Ji, be abejonės, surinktų daugiausia balsų, ir ne tik Lietuvoje. Kodėl taip nutinka, atsakymo galime paklausti kiekvienas savęs: ar visuose rinkimuose balsavome, ar aktyviai pasinaudojome savo konstitucine teise rinkti valdžios atstovus, ar truputį patingėjome?

Rinkimų ženklai – blankūs, plakatai – ryškūs
Klaipėdos rajone dėl 27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių mandatų varžosi 326 kandidatai. Tiesioginiuose mero rinkimuose varžosi 8 kandidatai, tarp kurių – tik viena moteris.
Jau kuris laikas laukiu artėjančių savivaldos rinkimų ženklų tarsi kokio pavasarinio ledonešio, galinga jėga išnešančio sustingusį ledą, išjudinančio naują ir stiprią pokyčių tėkmę. Tik tos srovės pulsavimas kol kas vangus: gyvenimas – sau, rinkimai – taip pat. Šiemet net mano pašto dėžutė (gyvenu kaimiškoje teritorijoje) nepajuto jokių agitacinių skrajučių atakų: viso labo radau tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės pasirašytą ir tikriausiai visiems išdalintą Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos informacinį leidinį. Iki šiol įkrito tik vienos partijos informacinis lankstinukas, išdidžiai besigiriantis, kad šios partijos gretose esanti tik viena močiutė. Turint galvoje, kad žodis „senatas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „senex“, reiškiančio senis ar senolis, išeitų, kad šis jaunimo pulkelis dar ne visai suprato, kad savivaldoje taip pat reikia ne tik energijos, bet ir išminties, ir šia skrajute man pagelbėjo susivokti, kas mūsų senstančioje visuomenėje aktualu, o ko rinktis gal nevertėtų.
Taupyti popierių neblogai, tie, kurie didžiąją paros dalį gyvena virtualiame pasaulyje, seniai galėjo, jei tik norėjo, susirasti visą informaciją apie kandidatus. Tačiau visokie partiečiai turėtų suprasti, kad dar ne visi, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, nardo beribėse interneto platybėse. Tad ne vienam vyresnės kartos rinkėjui rinkimų kampanijos informacijos teko tiek, kiek perskaitė rajono laikraštyje, girdėjo per televiziją, radiją ar kaimynas paporino. Deja, plačiai išreklamuotų nuobodžių televizijos debatų nelabai kas žiūri.
Ko artėjant šiems savivaldos rinkimams netrūksta, tai įvairių stendų su plakatais. Vieni tvirtai stovi prie parduotuvių įėjimų, kiti rikiuojasi aikštėse, net turguose arba subridę kur į laukus pakelėse, dar kiti savo plačiais pečiais užstoja net seniai nebenaudojamų pastatų apšiurusias sienas, kai kas savo atvaizdo nepagailėjo parduotuvėlės „Viskas iš kanapių“ sienai pridengti. Kaip simboliška! Kai kurios politinės jėgos aiškiai persūdė su plakatais ant kiekvieno žingsnio – tai nebetraukia, priešingai – atstumia.
Kai kas kvietė rinktis merą pagal svorį, kai kas tikino įgyvendinsiantis idėją „Gargždai – miestas ant Minijos“, kitas net 13 kartų visko siūlė daugiau, bet nė žodeliu neužsiminė, kaip to pasieks. Iš plakatų žvelgiantieji visi gražūs, malonūs, pasiruošę kantriai dirbti mūsų visų gerovei. Iš tiesų neribotas išradingumas, tikėkimės, neišblės ir nusitvėrus išsvajotosios mero kėdės atkaltės.

Svarbiausia teisė – patiems išsirinkti
Kovo 5-ąją jau antrą kartą savivaldos istorijoje merus rinksime tiesiogiai. Tad kaip ir praėjusiuose rinkimuose atėję balsuoti gausime du biuletenius: viename rasime aštuonių kandidatų į Klaipėdos rajono merus pavardes, reikės, žinoma, pažymėti tik tą vieną vienintelį, o dar kitame biuletenyje bus išvardintos partijos, sąjungos, komitetas ir jų komandų žmonės, pretenduojantys į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius. Šiame biuletenyje pirmiausia reikia išsirinkti, už kokią politinę jėgą balsuosite. Tada tos politinės jėgos kandidatų sąraše galite pasirinkti ir reitinguoti į viršų labiausiai jums patinkančius 5 asmenis, jei norite, galite ir nereitinguoti: užtenka pažymėti, už kurią politinę jėgą balsuojate, ir palikti sąrašą tokį, koks yra.
Kokias teises turės tiesiogiai išrinkti merai, kas pasikeis jų darbe po šių rinkimų? Kaip ir iki šiol meras šauks tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus. Tačiau iki šiol meras neturėjo veto teisės tarybos priimamiems sprendimams, dabar – turės, iki šiol meras galėjo balsuoti tarybos posėdžiuose, dabar nebegalės, taip pat meras nebus savivaldybės tarybos narys, kaip būdavo iki šiol.
Bus ribojamas ir merų kadencijų skaičius iki trijų kartų. Jei meras susirgtų ar negalėtų eiti savo pareigų, jį pavaduos vicemeras, o ilgesniam laikui – iš tarybos narių paskirtas asmuo.
Nauja ir tai, kad vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, kuriuos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo.
Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau negu dabar leidžia įstatymas.
Meras rengs savivaldybės biudžeto projektą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Naujasis Rinkimų kodeksas savivaldybių tarybose turėtų suteikti daugiau teisių opozicijai. Numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje bus organizuojama „mažumos valanda“, kurios metu mažumos atstovai galės užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Taip pat tarybos mažumai deleguojama teisė kartą per pusmetį į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti jai svarbius klausimus.
Ką rinktis, už ką balsuoti jau sekmadienį, kovo 5-ąją, vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, nuspręsime kiekvienas pagal savo vertybių skalę. Kaip ten bebūtų, kas kokių pažadų prikūrė, norėdamas įsiteikti mums, rinkėjams, šyptelkime ir palikime tai istorijai. Juk tikriausiai gebėsime pelus atskirti nuo grūdų?
Svarbiausia nepamirškime savo pilietinės, pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – garantuojamos visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės rinkti savo valdžią. Pasinaudokime šia proga kuo aktyviau ir patys spręskime, kam patikėsime rūpintis mūsų ateitimi.
Beje, jei kas negali ateiti į rinkimus sekmadienį, tai gali balsuoti išankstiniuose rinkimuose, kurie vyksta kovo 1, 2 d. adresu: Klaipėdos g. 2, Gargždai, Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos salėje nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.

Prie žodžio „demokratija“ taip įpratome, kad net nuobodu. Nuobodu ir neįdomu daug kas: rinkimai, valdžia ir jos sprendimai, patriotiškumas, pilietiškumas, atsakomybės ir pareigos jausmas. Tiesa, yra dalykų, kas mus vienija ir domina – konstatuoti, kad nėra tvarkos, kad gyvenimas kasdien blogėja, kad valdžia ir jos priimami sprendimai yra blogi, kad artėjantys rinkimai nėra svarbūs, nes esą vis tiek laimės „ne tie“, o tie, kurie laimės, vis tiek priims ne tuos sprendimus.

Nedalyvaudami rinkimuose, atiduodami teisę mūsų gyvenime svarbius sprendimus nulemti kitų balsais, mes laisva valia tą teisę išmetame tarsi kokią šiukšlę, prarasdami savo įtaką keisti ar ką nors nuspręsti.

Daiva SRĖBALIŪTĖ