Savivaldos rinkimų kaita – savų interesų protegavimas ar teisinės valstybės stiprinimas?
Politinės Lietuvos savaitės pradžią pirmadienį supurtė Konstitucinio Teismo sprendimas, skelbiantis, kad šiuo metu galiojanti mero rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai. „Jeigu neatsiras atitinkama Konstitucijos pataisa, tuomet reikės sugrįžti prie buvusios tvarkos, kai merus, arba kitaip tariant Tarybos pirmininkus vėl rinktų savivaldybės taryba“, – kalbėdamas su spaudos atstovais teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Iš kur atsirado toks Konstitucinio Teismo sprendimas? Dar 2016 metais, praėjusioje Seimo kadencijoje, į Teismą kreipėsi mišri parlamentarų grupė, sudaryta daugiausia iš tuometinės opozicijos narių, dėl galiojančios savivaldos rinkimų tvarkos konstitucinio pagrįstumo išaiškinimo.
Tiesioginiai merų rinkimai – būtinybė
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba, atstovaudama visoms šalies savivaldybėms, vienbalsiai pritarė būtinybei Lietuvos rinkimų sistemoje išlaikyti tiesioginius merų rinkimus ir dabartinį mero, kaip renkamo politiko, statusą. Tokį sprendimą LSA valdyba priėmė antradienį, balandžio 20 dieną, reaguodama į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame sakoma, kad nuo 2015 metų Lietuvoje vykstantys tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja šalies Konstitucijai.
„Įvertinę, kad piliečių pasitikėjimas vietos valdžia auga, o už teisę tiesiogiai rinkti merus pasisako dauguma šalies gyventojų, esame įsitikinę, jog dabartinė rinkimų sistema pasiteisino. Ji užtikrina savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą ir mero, kaip vietos lyderio, atstovaujančio konkrečios teritorijos gyventojų interesams, vaidmenį“, – teigia LSA prezidentas socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.
Žmonės vertina palankiai
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas teigė, kad būtent merai yra tie žmonės, kurie atstovauja savivaldybei – yra jos veidas. „Manau, kad jie neturėtų kaitaliotis vien dėl to, kad vienai ar kitai partijai norisi daugiau galių ar savo ambicijų protegavimo. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad galimybę rinkti merą žmonės vertina itin palankiai. Paskutinės apklausos rodo, kad šį rinkimų būdą palaiko net 82 proc. apklaustųjų. Todėl akivaizdu, kad tiesioginiai mero rinkimai žmonėms yra svarbūs ir reikalingi“, – savo nuomonę dėstė meras.
Anot rajono vadovo, dabartinei valdančiajai daugumai šis klausimas bus dar vienas išbandymas. „Matysime, ar ji sugebės šį išbandymą išlaikyti. Kiek matome iš Premjerės ar Seimo pirmininkės pasisakymų, jos tiesioginių mero rinkimų idėją palaiko, nors, jei neklystu, abi yra pasirašiusios po kreipimusi į Konstitucinį Teismą. Tad ateityje ir žiūrėsime, kiek jų žodžiuose yra tiesos. Ar atsiras noro ir ambicijos inicijuoti Konstitucijos keitimą ir neatimti iš žmonių galimybės merus rinkti tiesiogiai“, – savo poziciją dėstė Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas.
Ankstesnė sistema – itin pažeidžiama
B. Markauskas taip pat įsitikinęs, jog ankstesnė rinkimų sistema, kai meras buvo renkamas iš Tarybos narių, turėjo nemažai trūkumų. „Per kadenciją galėjo pasikeisti net keli merai, todėl apie stabilumą ar darbų tęstinumą sudėtinga būtų kalbėti. Tiesioginiai mero rinkimai išties į savivaldą įnešė šviežio oro gūsį. Vietos žmonės, galėdami balsuoti už konkretų žmogų, už žinomą asmenybę, o ne už partijas, ne tik aktyviau dalyvauja rinkimuose, bet ir žino, ką renka ir ką nori išsirinkti. Ir tai turėtų išlikti“, – savo poziciją išdėstė Klaipėdos rajono savivaldybės meras.
Tai, kad ankstesnė rinkimų sistema pasižymėjo nestabilumu dėl nuolatinio politikavimo bei partinių manipuliacijų, pabrėžė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Anot Asociacijos atstovės spaudai Indrės Vilūnienės, balandžio 30-ąją susirinksianti LSA taryba ketina priimti sprendimą kreiptis į Seimą, ragindama inicijuoti tiesioginius merų rinkimus įteisinančias Konstitucijos pataisas. Taip pat yra ketinama inicijuoti LSA susitikimus su Seimo frakcijų atstovais.
Papirkinėjo tarybos narių balsus
Galima prisiminti, kad ir vieną žymesnių Vilniaus savivaldos skandalų 2008 m., kai pareigas einantis Vilniaus meras A. Zuokas teismo buvo pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti Tarybos nario balsą. Tai buvo įmanoma tik dėl tuo metu galiojusios savivaldos rinkimų sistemos. Taip pat ši sistema jau daugelį metų gerokai apsunkindavo savivaldybių tarybų darbus, kadangi taryboje atsirasdavo koalicijos prieš vykdomosios valdžios įgaliojimus turintį merą, šis neretai būdavo nuverčiamas ir renkamas naujas. Visos kadencijos metu toks procesas galėdavo pasikartoti net keletą kartų.
Dėl tolesnės mero rinkimų tvarkos baigties dabar bus sprendžiama Parlamente. Norint išsaugoti esamą tvarką, kai savivaldybės meras yra renkamas tiesiogiai tos savivaldybės gyventojų, reikės priimti naują Konstitucijos pataisą. Tam būtinai reikia bent 94 parlamentarų balsų. Jeigu to neužtektų, galėtų būti netgi inicijuojamas referendumas dėl naujos pataisos Konstitucijoje.
Augustas KALINAUSKAS
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
