Šeimos gydytojų ir pacientų laukia permainos: užmojai gražūs, o realybė?

„Šiemet bus pereinama prie efektyvesnių ir racio-nalesnių šeimos medicinos paslaugų teikimo, vyks svarbūs pokyčiai“, – žada Sveikatos apsaugos ministerija. Patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Pastarojoje didesnis vaidmuo teikiamas visai šeimos gydytojo komandai, o pacientui renkantis gydytoją reikšmės turės gyvenamoji vieta.
Kalbinome Klaipėdos rajone dirbančius šeimos gydytojus, teiravomės, kaip jie vertina numatomus pokyčius.


Perskirstys darbus
„Šeimos gydytojai yra pirminė ir svarbiausia sveikatos priežiūros grandis, kuriai tenka didžiausias krūvis ir nuo kurios reikšmingai priklauso žmonių sveikata. Labai gaila, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos medicinos komandos plėtra buvo per lėta, o medikams biurokratinė našta vis didinama. Pandemija tik dar labiau apnuogino šias problemas, kurias mums tenka spręsti nedelsiant. Ne tik sumažinsime ir perskirstysime šeimos gydytojų darbų apimtis, bet ir sudarysime galimybę dirbti su visa komanda“, – išplatintame pranešime sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Pasak viceministrės, šeimos gydytojas operatyviai galės paskirti paslaugas, kurios šiuo metu žmonėms teikiamos epizodiškai ar pavėluotai, pvz., kineziterapeuto paslaugos. Apie kai kurias jų pacientai yra tik girdėję – tai gyvensenos medicinos specialisto ar atvejo vadybininko priežiūra. Komandoje kiekvienas specialistas turės savo savarankiškas funkcijas, bet pagrindinė ašis išliks šeimos gydytojas.
Šeimos medicinos plėtros plane numatyta atlikti medikų krūvių perskirstymo, organizacinius ir finansavimo pokyčius: bus išplėstos ir perskirstytos šeimos gydytojo komandos narių savarankiškai teikiamos paslaugos; atnaujinta pacientų prisirašymo prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos tvarka; detalizuotas apmokėjimas už papildomai įdarbintus šeimos gydytojo komandos narius; sukurtas papildomas finansavimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms už gerus darbo rezultatų rodiklius; patobulinta akreditacijos tvarka. Šie pokyčiai vyks artimiausiais metais.


Prirašymą lems ir gyvenamoji vieta
Pacientų taip pat laukia pokyčiai. Prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta. Šiuo metu nei viena, nei kita nėra reglamentuota, ir dėl to kyla kliūčių. Ypač per pandemiją išryškėjo, kad šeimos gydytojams sudėtinga teikti paslaugas didelėse apylinkėse, todėl plane numatyta jų dydį reglamentuoti. Problemų kyla ir kai pacientai prisirašo prie šeimos gydytojo, neatsižvelgdami į geografinius atstumus. Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantis žmogus prisirašo Vilniuje. Dėl didelio atstumo kai kurių paslaugų šeimos gydytojas fiziškai negali suteikti. Tokiems atvejams išvengti bus numatyta tvarka, apibrėšianti geografinius atstumus. Be to, pacientai bus skatinami keisti įpročius: atsakingai registruotis pas gydytojus, o prireikus iš anksto atšaukti registraciją. Šie įpročiai padės medikams sklandžiau organizuoti darbą.
Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas atkreipė dėmesį, kad daug lemia kiekvieno gydytojo aptarnaujamos apylinkės dydis, struktūra. Jei, tarkime, tai vieno kaimo gyventojai, tai yra ir vyresnių pacientų, ir jaunesnių, ir vaikų. Tačiau pas mus iki šiol, kai buvo leidžiama laisvai registruotis, jaunesni pacientai registruodavosi pas jaunesnius gydytojus, o vyresni – pas vyresnius. „Šiuo metu daugiau kaip 20 000 rajono gyventojų yra prisirašę Klaipėdoje, tad sudėtinga juos būtų priversti registruotis tik ten, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą. Be to, jei visi registruotųsi rajone, tai ir dėl tokio kiekio žmonių aptarnavimo kiltų problemų. Matyt, bus kažkokių tarpinių variantų“, – svarstė P. Serapinas. Jis atkreipė dėmesį, kad pacientas pacientams nelygūs. Jei šeimos gydytojas turi daug vyresnio amžiaus pacientų, jie lankosi žymiai dažniau, o jaunesni – žymiai rečiau. Anot pašnekovo, didesnė problema ta, kad nėra darbo krūvio reglamentavimo. Specialistams bandoma įvesti, tačiau šeimos gydytojams esą to padaryti neįmanoma. Tačiau, P. Serapino žiniomis, yra daugybėje šalių nustatytas darbo krūvis. Dažniausiai 15 min. yra skiriama vienam pacientui, pagal tai apskaičiuojamas krūvis.


Įžvelgia interesų kovą
Įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, numatyta stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir jos prieinamumą visoje šalyje – arčiau gyventojo teikti būtiniausias, kokybiškas šeimos medicinos paslaugas. Iki šiol šeimos gydytojai, nors ir turėdami plačias kompetencijas, dėl didelių darbo krūvių pritrūkdavo laiko išsamioms konsultacijoms. Tai esą pasikeis jiems pradėjus dirbti su komandos nariais: slaugytoju, akušeriu, kineziterapeutu, gyvensenos medicinos specialistu, socialiniu darbuotoju, atvejo vadybininku ir apylinkės administratoriumi. Iki 2030 m. visi šeimos gydytojai turės dirbti su visiškai suformuota komanda.
Priekulės PSPC vyriausiosios gydytojos Laimos Simenienės nuomone, tokia pertvarka neduos jokių rezultatų. Esą niekas nepasikeis, tik žmonės bus apriboti. „Čia, manau, vyksta kažkokia interesų kova. Kitu atveju, jei nori ir gali pacientas važinėti pas gydytoją, pavyzdžiui, į Šiaulius, tai kokiu pagrindu jam to neleisti. Tegul važiuoja, jei nori. Šiuo metu mūsų šeimos gydytojo institucija veikia kaip normaliame Vakarų pasaulyje, o tas numatomas komandos išplėtimas, mano nuomone, yra žingsnis atgal“, – savo poziciją „Bangai“ išdėstė vyriausioji gydytoja L. Simenienė.


Kelia daug abejonių
Paupių PSPC vyriausioji gydytoja Erika Janovičienė sakė, kad dabar turi pacientų, prisirašiusių ir iš Gargždų, kurie, pavyzdžiui, dirba Klaipėdoje, tad jiems taip patogiau. „Nemanau, kad reikėtų riboti žmonių pasirinkimą. Aišku, jei pacientas yra neįgalus, reikia pagalbos į namus, tuomet būtų nelogiška, jei medikai iš Vilniaus vyktų į Gargždus. Tačiau juk kiekviena įstaiga turi nusistačiusi savo tvarką dėl iškvietimų į namus, numatomas maksimalus kilomet-rų skaičius ir pan.“, – kalbėjo E. Janovičienė. Jos nuomone, ministerijos užmojis nuimti daug naštos nuo šeimos gydytojų yra gražus, tačiau kaip jis veiks realiai, kelia daug abejonių. Juolab kad ir dabar su daug specialistų yra bendradarbiaujama: dėl sveikos gyvensenos padeda Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, su rajono socialiniais darbuotojais taip pat palaikomas glaudus ryšys.

Tai žinotina
Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus patarėja (savivaldybės gydytoja) Miglė Vaitilavičienė informavo, kad šiuo metu Klaipėdos rajone trūksta maždaug 4 šeimos gydytojų.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį rajono gydymo įstaigose prisirašiusiųjų gyventojų skaičius buvo toks:
Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre – 26 116;
Paupių pirminės sveikatos priežiūros centre – 4 571;
Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centre – 5 300.


Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ asociatyvi nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių