Seimui pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas
Seimui pristatytas 2024 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijoms Lietuvos ateičiai.
„2024 m. tikimės, kad ekonomika vėl augs, jos augimas sudarys 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto, infliacija sulėtės, tą matome jau šių metų pabaigoje. Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sudarys 2,9 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sudaryti apie 6,5 proc. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio augimas ženkliai viršija prognozuojamą vidutinę metinę infliaciją ir žmonių perkamoji galia kitais metais turėtų augti“, – pristatydama kitų metų valstybės finansinį planą Seimo nariams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, vienas iš esminių kriterijų, kuriuo buvo remtasi formuojant biudžetą, buvo nuostata, kad 2024 m. yra grįžtama prie fiskalinės drausmės Europoje: „Sprendimas jau yra priimtas Europos Komisijos pristatytuose dokumentuose ir ne kartą svarstytas Europos Finansų ministrų taryboje. Tai reiškia, kad turime laikytis Mastrichto kriterijų. Vienas iš jų, turbūt esminis mūsų situacijoje, yra poreikis neperžengti 3 proc. biudžeto deficito rodiklio“.
Didėja pajamos ir išlaidos
Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 14,522 mlrd. eurų be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,487 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2023 m. pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų.
Daugiausiai lėšų planuojama surinkti iš:
pridėtinės vertės mokesčio – per 6,647 mlrd. eurų;
gyventojų pajamų mokesčio – beveik 2,874 mlrd. eurų;
pelno mokesčio – apie 1,811 mlrd. eurų;
akcizų – beveik 1,860 mlrd. eurų.
2024 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 17,328 mlrd. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – jos sudarys apie 3,174 mlrd. eurų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas per 3,493 mlrd. eurų.Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Daugiausiai lėšų numatoma skirti:
socialinei apsaugai ir užimtumui – beveik 5,772 mlrd. eurų;
švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,879 mlrd. eurų;
valstybės saugumui ir gynybai – per 2,155 mlrd. eurų;
sveikatai – apie 1,428 mlrd. eurų;
žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, veterinarijai ir žemės tvarkymui – per 1,277 mlrd. eurų;
transportui ir ryšiams – daugiau nei 1,094 mlrd. eurų.
Pristatydama finansinius rodiklius, finansų ministrė pabrėžė nuoseklų prioritetų įgyvendinimą: „Vyriausybė nuosekliai šios kadencijos metu išskirdavo tris esminius prioritetus. Tai yra žmonių pajamų didinimas. Šis biudžetas ne išimtis – tam skirta 1,7 mlrd. eurų, saugumo stiprinimui – 392 mln., investicijoms Lietuvos ateičiai – 3,2 mlrd. eurų ir taip pat Švietimo susitarimo įgyvendinimui skiriamas prioritetinis dėmesys – 387,2 mln. eurų.“
Finansų ministrės teigimu, 2024 m. valstybės biudžete finansavimą švietimui siūloma didinti 14 proc., tam papildomai skiriant per 387 mln. eurų. Iš jų:
per 219 mln. eurų numatoma skirti mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams;
per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui;
per 25 mln. eurų siūloma skirti pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams;
beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate;
beveik 8 mln. eurų – įtraukiajam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui;
beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui;
papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms.
Siūloma, kad moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai būtų skiriama per 48 mln. eurų (atlyginimų didinimui – beveik 27 mln. eurų, 21,5 mln. eurų – tyrimams), bendra MTEP skiriama suma viršytų 324 mln. eurų.
Numatoma, kad ateinančių metų pabaigoje, mokytojų darbo užmokestis turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų – 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Žmonių pajamų didinimui numatoma skirti 1,7 mlrd. eurų.
„Tai yra dirbančiųjų pajamos, parama pažeidžiamiausiems ir senatvės pensijos. Dirbančiųjų pajamoms yra numatoma 1 mlrd. eurų. Iš jų keletas sprendimų yra horizontalūs, kurie paveikia visą darbo rinką, tai yra sprendimas didinti minimalią mėnesinę algą 10 proc. iki 924 eurų, taip pat yra kitas sprendimas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo 20 proc., kuris mažina darbo pajamų apmokestinimą visiems, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Prognozuojama, kad dėl šio sprendimo valstybės ir savivaldybių biudžetai surinks 241,2 mln. eurų mažiau“, – sakė G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, jei būtų pritarta teikiamam siūlymui NPD didinti nuo 625 iki 747 eurų, 80,8 proc. minimalios mėnesinės algos būtų neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir tai didintų paskatas dirbti žmonėms, kurie uždirba mažesnius atlyginimus.
Parama pažeidžiamiausiems
Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, paramai neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, šalpos pensijoms, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinėms kompensacijoms padidinti. Vien sprendimai didinti išmokas vaikams (vaiko pinigai) palies 517 tūkst. vaikų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta skirti 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.
Numatoma, kad senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc. Tam planuojama skirti 519 mln. eurų (būtinąjį stažą turintiems asmenims pensija didėtų 70 eurų – nuo 575 eurų iki 644 eurų, vidutiniškai).
Saugumo stiprinimas
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kitais metais viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys 2,71 proc. nuo BVP. Saugumo stiprinimui numatyta 392 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimas krašto apsaugai – 59,8 mln. eurų. Kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai numatoma skirti 280 mln. eurų iš Laikinojo solidarumo įnašo, Viešojo saugumo tarnybos apginklavimui numatyti beveik 3 mln. eurų; 19,2 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.
Investicijos Lietuvos ateičiai
„Investicijos Lietuvos ateičiai yra vienas iš esminių prioritetų, kaip nukreipti ateinančias investicijas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijas tam, kad būtų galima užtikrinti aukštos pridėtinės vertės augimą. Kadangi Europos Sąjunga yra priėmusi daugelį įsipareigojimų dėl įvairių rodiklių pasiekimo žaliosios transformacijos srityje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo srityje, todėl didžioji dalis lėšų yra nukreipiama būtent žaliajai transformacijai“, – pabrėžė finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, iš planuojamų investuoti 3,2 milijardų eurų, net 34 proc. – per 1 milijardą eurų – bus skirta žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai ir skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.
467 mln. eurų numatoma investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis, stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą, skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.
178 mln. eurų investicijų planuojama skirti sveikatos apsaugai, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. eurų – priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.
Kitų metų biudžete transporto sektoriui numatoma skirti 17 proc. investicijų (538 mln. eurų). Šios lėšos bus skirtos geležinkelių tinklo pritaikymui tarptautiniam kariniam judumui ir susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.
Numatomas didesnis finansavimas Lietuvos keliams – per 715 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 543 mln. eurų, iš Laikinojo solidarumo įnašo planuojama skirti 130,5 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės) – dar 41,8 mln. eurų.
Kalbėdama Seimo posėdyje finansų ministrė G. Skaistė išskyrė ir paramą Ukrainai, tam yra numatoma 232,2 mln. eurų. Švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams numatoma per 127 mln. eurų, dar 70 mln. eurų – Lietuvos įsipareigojimams dalyvauti ES ir tarptautiniuose formatuose bei 35 mln. eurų – susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė“.
Pristačius biudžeto projektą, Seimo statute nustatyta tvarka, jis bus svarstomas visuose parlamento komitetuose. Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 14 d., antrasis svarstymas – lapkričio 23 d., priėmimas – gruodžio 5 d.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Saulė Eglė Trembo
