Sėsliausi Baltijos šalyse – Lietuvos gyventojai

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvoje gyvenančių žmonių yra persikraustę iš vieno būsto į kitą bent penkis kartus gyvenime, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dažnas gyvenamosios vietos keitimas būdingas didžiųjų miestų gyventojams, tačiau tai – ne pagrindinis kraustymąsi nulemiantis veiksnys, pažymi „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Lietuvos gyventojai iš vienos vietos į kitą kraustosi rečiausiai iš trijų Baltijos šalių – vidutiniškai po 2,9 kartus. Latvijos gyventojai būstą pakeitę po 3,08, o Estijos – net 3,49 kartus.

„Matome, kad visose trijose šalyse galioja koreliacija tarp pajamų dydžio ir pakeistų būstų skaičiaus – kuo pajamos didesnės, tuo dažniau žmogus yra keitęs būstą. Tad viena iš esminių priežasčių, kodėl Estijoje žmonės kraustosi dažniau, greičiausiai yra didesnės pajamos – pagal grynąjį darbo užmokestį Estija vienu žingsniu lenkia Latviją ir Lietuvą“, – sako E. Jurevičius.

Dar viena priežastis – Estijos jaunuoliai tėvų namus palieka vieni jauniausių Europoje, vidutiniškai 22,7 metų amžiaus, rodo naujausi Eurostat duomenys. Lietuvoje – 24,7, Latvijoje – 26,8 metų amžiaus.

Kita vertus, nors Lietuvos žmonės sėsliausi, tačiau net ketvirtadalis gyvenamąją vietą yra keitę penkis kartus ar net daugiau. Nė karto gyvenime nesikraustė vos 8 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių iš Lietuvos. Vieną kartą arba du – 16 proc. apklaustųjų.

„Nors gali atrodyti, kad dažniausiai kraustosi jauniausios kartos žmonės, nuo jų neatsilieka ir vyresni. Pavyzdžiui, penktadalis 45–54 m. amžiaus Lietuvos gyventojų pakeitė savo gyvenamąją vietą penkis ar daugiau kartų“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.

Pasak E. Jurevičiaus, kraustytis labiausiai linkę žmonės, šiuo metu gyvenantys Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai po 3,14 ir 3,05 kartų. Tikėtina, kad tai susiję ne tik su pajamų dydžiu, bet ir su aktyvesne nuomos rinka bei didele į šiuos miestus dėl studijų ar darbo galimybių migruojančių, juose gyvenimą kuriančių žmonių dalimi.

„Visai kitokia situacija Marijampolėje ir Tauragėje – šiose apskrityse didžiausia dalis gyventojų persikėlė tik kartą arba du. Tai neretai susiję su savarankiško gyvenimo pradžia, išėjus iš tėvų namų ar pagausėjus šeimai“, – teigia E. Jurevičius.

Ekspertas primena, kad galvojantiems apie nuosavą būstą, verta pasidomėti šiuo metu galiojančios būsto įsigijimo lengvatomis Lietuvoje. Viena jų taikoma pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Kita – valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola bet kuriame Lietuvos regione; pagal šią programą subsidijuojama 15–30 proc. gautos būsto paskolos (ar šios paskolos likučio) sumos.

* Luminor banko apklausa atlikta 2023 m. pabaigoje, bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausta po 1000 25–65 metų amžiaus žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje.

Pagal pranešimą spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content