Siaučia internetiniai sukčiai: kaip apsisaugoti?
Pastaruoju metu suaktyvėjo internetinių sukčių, apsimetančių banko darbuotojais, veikla. Taip pat gausėja atvejų, kai gyventojams yra siunčiamos specialios nuorodos, per kurias yra pasisavinamos lėšos iš banko sąskaitų. Specialistė įspėja: svarbu būti budriems, domėtis apie pardavėjus, būtina saugoti savo asmens duomenis, kad jais nebūtų pasinaudota.
Išviliojamos sumos – tūkstantinės
Klaipėdos rajono policijos komisariato duomenimis, buvo gautas pareiškimas, kad vyrui paskambino rusiškai kalbanti moteris, prisistačiusi banko atstove. Atskleidęs elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir asmens kodą šis pastebėjo, kad iš banko sąskaitos per 4 kartus į kitą sąskaitą buvo pervesti 9 860 eurų.
Klaipėdos miesto komisariatas gavo pareiškimų, jog apgaulės būdu „banko darbuotojas“ iš sąskaitos pasisavino 9 950 eurų, dar kitame pareiškime – iš dviejų banko sąskaitų pasisavinti 15 874 eurai.
Sukčiai pamėgo išvilioti pinigus per specialias nuorodas. Klaipėdos miesto policijos komisariatas gavo pareiškimą, jog moteris į skelbimų portalą internete įdėjo skelbimą, kad parduoda dviratį už 160 eurų. Vėliau su ja susisiekė nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad nori pirkti dviratį, atsiuntė nuorodą neva kurjeriui užsakyti, o ją paspaudus iš pareiškėjos banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 750 eurų.
Gudrėja sukčiavimo būdai
Kaip „Bangą“ informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė, pastaruoju metu be apsimetėlių banko darbuotojais plinta ir kitas apgaulės būdas, kai parduodant daiktus sukčiai pasiūlo patys užsakyti kurjerį, kuris paimtų daiktą iš pardavėjo namų. „Mažesne rūpesčių našta susigundžiusiems pardavėjams atsiunčiama suklastota populiarių platformų nuoroda, o šie suveda prašomą asmeninę informaciją – vardą, pavardę, adresą, banko kortelės numerį ir kita. Be to, prašoma 1 euro depozito, kuris, kaip teigiama, nebūtų grąžinamas, jei atvykęs kurjeris nieko nerastų namuose“, – minėjo A. Kažukauskienė pridurdama, kad žmogus gauna prašymą patvirtinti mokėjimą, ir manydamas, kad patvirtina operaciją dėl 1 euro depozito, iš tikrųjų apmoka sukčių vykdomą pirkimą internetinėse parduotuvėse arba pinigai pervedami į kitas sąskaitas.
Taip pat daugėja fiksuotų atvejų, kai internete prekes parduodantys žmonės daiktus išsiunčia nesulaukę pinigų – gavę tik netikras pervedimo kopijas. „Arba kai pinigus sąžiningai pervedęs pirkėjas sutartu laiku žadėtos prekės negauna. Susisiekti su pardavėju ar pinigų nesumokėjusiu pirkėju apgautiems žmonėms dažniausiai nepavyksta“, – atkreipė dėmesį vyriausioji specialistė.
Saugoti asmens duomenis
A. Kažukauskienė minėjo, kad žmonės turėtų būti itin atidūs, ypač kai skambinantys asmenys reikalauja atskleisti asmeninius ar elektroninės bankininkystės duomenis. „Patariama neatlikinėti jokių nurodymą prieš tai neįsitikinus, kad tai – ne sukčių pinklės. Ypač reikėtų suklusti, jei skambinantieji neva bankų ar kitų įstaigų darbuotojai kalba rusų kalba – Lietuvoje veikiančių bankų ar kitų įstaigų darbuotojai su klientais kalba tik valstybine kalba. Be to, bankų ar kitų įstaigų darbuotojai niekada neprašo atskleisti asmeninių duomenų – prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų, mokėjimo kortelės numerio, asmens kodo ir kt.“, – sakė Komunikacijos poskyrio darbuotoja.
Gyventojams patariama bet kokiomis aplinkybėmis neprarasti budrumo, perkant ar parduodant – pasiskaityti atsiliepimus apie pardavėjus ar parduodamais daiktais susidomėjusius asmenis – gal jau yra anksčiau nukentėjusių ir apie tai skelbiančių žmonių. Taip pat svarbu saugoti savo dokumentus, elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, dažniau juos keisti, naudoti sudėtingesnius jų derinius.
Jei nukentėjusiųjų patirta žala nesiekia 150 eurų, pradedama administracinė teisena pagal LR ANK 108 str. Jei suma didesnė, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.
Nukentėjus nuo sukčių ar įtariant ketinimus sukčiauti – visada nedelsdami praneškite policijai per www.epolicija.lt arba telefonu 112.
Robertas MACIUS
