Siauruoju geležinkeliu po Klaipėdos rajoną

Geležinkelių traktas Rytprūsiuose buvo ženkliai tankesnis nei Didžiojoje Lietuvoje. 1944 m. tradicinių plačiųjų ir siaurųjų buvo apie 2 000 km. Siaurąjį beveik 100 km ilgio geležinkelį, kuris sujungė Klaipėdą su atokiausiais krašto kampeliais, galima vadinti pačiu paslaptingiausiu. Iki mūsų dienų Klaipėdos rajone neišliko turbūt net vienas bėgių kilometras.


Kelionė su persėdimais
Čiumpi skrybėlę, krepšį su prekėmis ir dab. restorano „XIX amžius“ (Klaipėda) patalpose buvusioje centrinėje siaurojo geležinkelio stotyje nusiperki bilietuką už 0,65 markes. Valandos trukmės kelionė į Plikius su aštuoniais persėdimais (15,1 km) arba su vienu/dviem persėdimais Doviluose (23,3 km) bus vainikuota Laugaliuose! O nuo ten ranka pasiekiami ir Gargždai! Tiesa, Jums reikės Doviluose persėsti į traukinuką, kuris ir nuveš į Laukgalį – Laugallen. Juk vieno metro pločio siaurasis geležinkelis jungė ir Gargždus! Klaipėda–Klemiškė–Dovilai–Laugaliai trajektorijos ilgis siekė 34,8 km. Ties Dovilais trajektorija išsišakodavo į dvi dalis: viena vedė per Baičius, Stučius, Margius, Grobštus, Agluonėnus, Žydelius, Poškus, Ašpurvius į Pėžaičius (atkarpos ilgis 16,10 km). Kita vedė per Grambaviškius į Laugalius (atstumas 4,6 km). Pastarųjų bėgių vietoje šiandien tyvuliuoja karjerai, kurie buvo pradėti kasti 1961 metais prie Gargždų pastačius statybinių medžiagų kombinatą.
Dalis siaurojo geležinkelio bėgių buvo plačiųjų (tradicinių) tąsa, o Klaipėdoje kai kuriose vietose keliaudavo tramvajaus bėgiais. 1942 m. statistika nurodo, kad buvo penki garvežiai, aštuoni keleiviniai ir kelios dešimtys prekinių vagonų. Antrojo pasaulinio karo metais pervežamų žmonių skaičius daugiau nei padvigubėjo, nes keliavo kareiviai. Siauruku žmonės galėdavo ne tik vežti prekes (dažniausiai miško produkciją), bet ir nukeliauti prie jūros ar nekinkydami arkliuko pasiekti atokiuose Klaipėdos krašto kampeliuose gyvenančius artimuosius. O XX amžiaus pradžioje, kai automobilį turėjo tik vienetai, persėsdami traukiniais galėjo nukeliauti ir į Mažeikius, ir į Karaliaučių.


Svarbūs kilometrai į pasienį
Tie 4,6 km trumpi, bet labai svarbūs, nes vedė į daugiau nei 500 metų egzistavusį pasienį. Džimo Fergusono (ang. k. Jim Fergusson) internetiniame tinklalapyje 2012 metais pateiktame Lietuvos geležinkelių sąraše nurodoma, kad Doviluose būta ne vienos stotelės – prie pašto ir prie plytinės (netoli parkelio ties senosiomis Dovilų kapinaitėmis). 2022 metais doviliškių bendruomenės, Klaipėdos universiteto mokslininkės Silvijos Pocytės pastangomis ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis buvo restauruotas siaurojo geležinkelio tiltelis Melioratorių g. Greta tiltelio yra išlikęs fachverko stiliaus stoties pastatas. Čia įsėdę į kitą traukinuką pakeliui dar sustodavo prie Dovilų plytinės ir Grambaviškių. Ten nebūdavo stočių, o tik paprastos stotelės. Ir jų egzistavimas įrodė, kad šiandieninės susisiekimo galimybės su Gargždais yra daug sudėtingesnės nei anais laikais. Atrodo, miestas yra ranka pasiekiamas, nes skiria tik vienas kilometras, bet dabartinio geležinkelio pervaža, kaimynų privati žemė ir žiemos rūstybė apsunkina vietinių gyventojų judėjimą.


Dvaro dalia: negyvenamas
Istoriografija nurodo, kad Grambaviškiai buvo apgyvendinti dar viduramžiais, o 1699 m. minima Grambo pavardė, kuri ir gali būti nuoroda į gyvenvietės pavadinimo etimologiją. Tokiu pat pavadinimu egzistavo ir 44,7 metrų aukščio kalnas. XVIII amžiuje vietovę vadindavo dvejopu pavadinimu – Jono Kunco (ankstesnis šeimininkas) ir Grambus (vok. k.). Šiandien buvusioje gyvenvietėje (maždaug 7 min. kelio pėstute) galime aptikti smarkiai apleistas kapinaites. Jose tarp krūmų ir aukštų žolių aptikau tik vieną paminklinį akmenį, kuriame užrašyta, jog čia palaidota Kornelija Anker (vok. k. Cornelie Ancker), gyv. XIX a. šeštame dešimtmetyje. Ta pati pavardė buvo aptikta ir buvusio dvaro rūsio kertiniame akmenyje (F. J. Ancker 1849). Nuo pokario iki 2006 metų dvaro pastate gyveno kelios šeimos, vėliau pastatą nusiaubė gaisras. Po gaisro liko kelios apgriuvusios sienos, matosi terasos apdaila ir labai geros būklės atokiai nuo dvaro išlikęs didžiulis rūsys.
Nuo Grambaviškių iki Laugalių tik du kilometrai. Siaurojo geležinkelio atkarpos Dovilai–Laugaliai galinė stotis buvo tas pats pastatas, kuris tuo pat metu tarnavo kaip muitinės pastatas. Į jį vedantys bėgiai buvo nutiesti dabartinės Geležinkelio Pylimo gatvės vietoje.


Monika VASYLIENĖ

Autorės nuotr.

4 Komentarai

  • Perskaičiau ir man sukėlė vaikystės prisiminimus. Gyvenau Klemiškėje. Ne kartą teko vaikščioti ir žaisti ant siauruko išlikusio pylimo ( Dovilų kryptimi). Nors bėgiu jau nebuvo ,bet visi žinojo, jog tai siauruko pylimas. Vietomis griovyje dar galima buvo rasti nedidelius bėgių gabalus. Jau tada (1960metų pradžia) siauruko pylimas tapo siauru vieškeliu ,kuriuo naudojosi sovietinio ūkio traktoristai…
    Prieš keletą metų Hanoverio priemiestyje ( Vokietija) sutikau brandaus amžiaus moterį kilusią iš Plikių. Ji papasakojo kaip vaikystėja tekdavo ne kartą vykti į Memelį siauruku…

  • Praeitais metais pradejome atstatyneti ukeli Klaipedos 11 Doviluose. Per sklypa ejo siaurukas. Bandau rasti informacija – kas buvo pastate, bet jokios info nerandu.
    Butu idomu suzinoti – gal kokios informacijos turi skaitytojai?

  • Nuoširdžiai dėkoju už minčių pasidalinimą! Jos taip pat labai pravers tobulinant ekskursiją! Malonu, jog esti tiek daug nuostabių žmonių, kurie domisi istorija ir kitais dvasiniais turtais 😊 Dovilai turi Helmutą, Eligiją, Laimą, seniūnę ir daug kitų šaunuolis, kurie irgi stengiasi,kad istorija neliktų paraštėse

  • Labai malonu skaityti prisiminimus apie siauruką ir galvoje kribždą mintys kodėl taip istoriškai susiklostė, kad netekome unikalaus technikos istorijos palikimo. Kokie būtume unikalūs turėdami šiai diena šį techninį kūrinį. Kas galite užrašykite prisiminimus ir kas galite užfiksuokite fotonuotraukose kas yra dar likę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių