Širdyje muzika suskamba tik pažvelgus į sietyną
Po ilgų rekonstrukcijos metų šį pavasarį duris atvėrusio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fojė per tris aukštus sužibo juvelyro, metalo dailininko Kazimiero Simanonio sukurtas unikalus sietynas. Dizaineris Marius Mateika, kūręs naują teatro interjerą, šį sietyną įvardijo kaip patį įspūdingiausią teatro akcentą. Originalų meno kūrinį pavyko išsaugoti, o jį restauravo metalo dizaineris Linas Lesčiauskaus su dar keturiais „Lino kalvės“ metalo meistrais, stebuklus darančiais Klemiškės I kaime.
Restauratoriai lenkiasi prieš kūrėją
„Prisilietimas prie šio sietyno buvo įspūdingas ir jaudinantis. Tai kūrinys, kalbantis apie patį jo autorių. Noriu pagirti kūrėją. Darbas padarytas su didele meile, meistriškumu, preciziškumu. Nė viena kūrinio dalis neprimena brutalaus tarybinio požiūrio į metalą, kai daug kas buvo padaroma bet kaip, „tiap-liap“ kirvio būdu. Aukščiausio lygio meistriškumas, nuostabi kompozicija, idealus šviesos ir medžiagų santykis. Todėl Muzikinio teatro rekonstrukcijos interjero dizaineris įvertino sietyno autentiškumą, meninę vertę, ir jis liko teatre. Baisu ir fantazuoti, jei teatre būtų dirbę neišmanėliai ir sietyną išmetę kaip metalo laužą“, – sako L. Lesčiauskas.
Metalo dizainas – viena iš nedaugelio meno sričių, kuri sovietų okupacijos metais turėjo kūrybinę laisvę ir galimybę meistriškumo raiškai. Dar iki sovietmečio, laisvoje Lietuvoje, buvo įkurta dabartinė Telšių taikomosios dailės mokykla, kurią sovietai padarė profesine mokykla. Bet ji visada ruošė gerus, aukšto meninio meistriškumo specialistus. Jų skulptūrinės kompozicijos, iškabos, įvairūs pano (dailės kūrinys, sukurtas ant lubų, sienų arba jas uždengiantys) ir šiandien puošia mažus miestelius bei Klaipėdos, Vilniaus senamiesčius. Niekas juose jokio sovietiškumo neįžvelgia ir neplanuoja atsisakyti. Anot L. Lesčiausko, taikomojoje dailėje metalo dizainas sovietmetį įveikė ideologijos nesužalotas.
„Asmeniškai nepažįstu sietyno autoriaus. Lenkiu galvą prieš kūrėją. Žiūri į darbą ir tiesiog muzika groja… Būdamas šios srities atstovu labai džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti ir naujam gyvenimui pažadinti Kazimiero Simanonio kūrinį. Tikiuosi, kad jis buvo atėjęs pažiūrėti restauruotą sietyną“, – kalbėjo L. Leščiauskas.
Prieš Lino komandai imantis sietyno restauravimo darbų, kažkas bandė jo varines ir žalvarines detales pašveisti, patrinti, šiek tiek sugadino ir suprato, kad geriau nagų nekišti. Kiekvienam darbui reikia žinių ir išmanymo. Todėl Lino komanda su didele pagarba išmontavo sietyną ir kiekvieną jo dalį restauravo taip, kad liktų autentiškas ir spindėtų kaip jo sukūrimo dieną.
Dėkoja jaunajai menininkų kartai
Lietuvos juvelyrikos ir interjerinės metalo plastikos menininkas Kazimieras Simanonis (g. 1937 m.) stebuklus tebekuria savo dirbtuvėlėse Užupyje, Vilniuje. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jis buvo vienintelis Lietuvoje baigęs Talino dailės instituto metalo dailiųjų dirbinių specialybę. Grįžus į Vilnių kaip tik atsidarė naujas „Dailės kombinatas“, kuriame jam buvo suteikta teisė išsirinkti patalpas dirbtuvei ir darbuotojus.
„Turėjau gerą darbuotojų grupę, kuri man padėjo. Tada visoje Lietuvoje buvo statomi kultūros rūmai, namai ir jiems reikėjo šviestuvų, sietynų. Reikėjo turėti tinkamą kvalifikaciją, išmanyti techniką ir technologijas, o aš buvau toks vienintelis ir darbo buvo daug. Mano dekoratyvinių metalo dirbinių interjerams buvo ir kai kurie tebėra pajūryje, pamaryje. Pavyzdžiui, Palangos viešbučiui „Auska“ sukūriau šviestuvų kompoziciją, kuri apšviesdavo Lietuvos žemėlapio formos baseiną. Nemažai darbų iškeliavo toli už Lietuvos. Mano darbais buvo dekoruotas Lietuvos paviljonas Expo-2012 Josu mieste (Pietų Korėja)“, – pasakojo K. Simanonis.
Tik apie vieną kitą darbą užsimena dailininkas. Tačiau norisi priminti, kad jo pagaminta paauksuota sagė su gintarais buvo įteikta JAV prezidento Richardo Niksono žmonai, o jo sidabro vėrinys su gintaru papildė Danijos karalienės Margaretės II papuošalų kolekciją. 1986 m. popiežiui Jonui Pauliui II buvo įteikta juvelyro sukurta paauksuota, gintaru išpuošta liturginė šv. Mišių taurė.
Dailininkas apsidžiaugė, kad Klaipėdoje buvo išsaugotas Muzikinio teatro sietynas. Nustebo, kad jam interjere buvo surasta kita erdvesnė vieta. Žadėjo sustiprėjęs vasarą atvažiuoti pats į jį pažiūrėti.
K. Simanonis prisimena, kad kuriant sietyną didelio skubėjimo nebuvo. Tuometinis Klaipėdos muzikinio teatro ūkio dalies vedėjas tuo rūpinosi ir sakė, kad gaisro nėra, gali dirbti ramiai. Prašė „įnešti teatrališkumo“ ir papuošti teatrą.
„Bet restauratoriams turėjo būti sunku, juk tas sietynas – labai didelis griozdas. Džiaugiuosi, kad jį restauravo geriausi meistrai. Būtinai jiems paskambinsiu ir padėkosiu. Šį sietyną kūrėme ir gaminome apie 3–4 mėnesius. Nenuostabu, kad penki metalo dirbinių restauratoriai visą mėnesį užtruko jį restauruodami. Tokiems darbams reikia profesionalų, kurie supranta visas metalo subtilybes“, – sakė K. Simanonis.
Juokėsi dailininkas, kad sietyną pirma bandė krapštyti ne meistrai. Papasakojo, kad jo sukurti paauksuoti šviestuvai, fasado detalės ir valstybės herbas puošia Lietuvos prezidentūros rūmus. Ir… apdulkėjusį herbą neišmanėlis pabandė pavalyti kažkokiomis cheminėmis priemonėmis. Po to paauksuotas herbo detales restauravo pats K. Simanonis.
Ramunė VISOCKYTĖ
Lino LEŠČIAUSKO nuotr.
