Šiuolaikiška bibliotekininkė puoselėja tarptautinius ryšius
Slavsko konferencijos dalyviams D. Ciparienė (sėdi antra iš dešinės) Lietuvos atkūrimo 100-mečio proga įteikė lietuviškas trispalves vėliavėles.
Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė – viena iš dešimties iniciatyviausių, visuomeniškiausių, kūrybiškiausių ir pilietiškiausių rajono gyventojų, kuriai įteiktas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 100-mečio proginis ženklas. Už indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą, pasišventimą profesijai ji žinoma ir vertinama ne tik Klaipėdos rajone.
D. Ciparienė – Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narė, pirmoji iš Klaipėdos rajono bibliotekininkų, gavusių Kultūros tarybos stipendiją ir apsilankiusių pasauliniame kongrese IFLA Kolumbuso mieste (JAV).
Laukiama konferencijose
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka aktyviai bendradarbiauja ne tik su kolegomis iš Lietuvos. Pernai pasirašyta sutartis su Ukrainos Lvovo srities viešąja biblioteka ir jau įgyvendintas pirmasis tarptautinio projekto „Children‘s Fest Etnobook“ etapas.
Aktyvią direktoriaus pavaduotoją D. Ciparienę kolegos kviečia į konferencijas skaityti pranešimus, nes per 30 darbo metų bibliotekoje sukaupta patirtis, sėkmingai modernizuoti Klaipėdos rajono filialai, įgyvendinti projektai, tokie kaip „Biblioteka be sienų“, bendradarbiavimas, renginių organizavimas – puikus pavyzdys kitoms bibliotekoms.
„Labai noriu su pranešimu dalyvauti Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje gegužę vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Biblioteka sumanios visuomenės ugdymui“. Pranešimą ruošiu anglų kalba. Niežti padai – turiu daug ką pasakyti. Mūsų bibliotekos rodikliai labai geri“, – apie planus prasitarė Diana.
Kovo pradžioje Ukrainoje, Slavske, vykusioje 8 tarptautinėje konferencijoje Diana skaitė net du pranešimus. Vienas iš jų buvo skirtas „Children‘s Fest Etnobook“ projektui pristatyti.
Dirba kaip komanda
Lietuvoje, Klaipėdos ir Skuodo rajonuose, praėjusią vasarą savaitę svečiavosi gabių vaikų ir juos lydinčių bibliotekininkų ir vadovų delegacija. Ukrainiečiai liko sužavėti Lietuvos pajūrio gamta, pasiūlytomis veiklomis, priėmimu ir kartu su lietuvaičiais praleistu laiku edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, koncertuose, vakarėliuose. Šiemet liepą laukia atsakomasis lietuvaičių vizitas. D. Ciparienė laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kur yra atidarytas atskiras fondas Lietuva–Ukraina, pateikto projekto vertinimo. Rajono Savivaldybė taip pat žadėjo prisidėti, jeigu bus gautas finansavimas iš ministerijos. Projektą padeda įgyvendinti nuolatinis bibliotekos partneris Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras.
Abi projekto pusės aktyviai ruošiasi susitikimui, nuolat dirba kaip viena komanda. Jaunimas susidraugavo, tad susitikimo nekantriai laukia. Diana prasitarė, jog pati mokosi groti ukrainietišku dambreliu. Ukrainoje yra nemažai lietuviškų ženklų kaip ir Lietuvoje – ukrainietiškų. Planuojama aplankyti Lvove veikiančią M. K. Čiurlionio vardo šeštadieninę lietuvių kalbos mokyklą, surengti flešmobą prie Taraso Ševčenkos paminklo. Anot pavaduotojos, projekto dalyviai turi žinoti, kas mus sieja, kas jungia. Projektas tęstinis, todėl nesibaigs vienkartiniu delegacijų apsikeitimu, kitąmet vėl sulauksime svečių iš Ukrainos, tik jau kitos grupės.
Domisi Lietuvos bibliotekos modeliu
Antrame pranešime konferencijoje „Šiuolaikinis nepertraukiamas bibliotekinis informacinis švietimas, strategijos gairės“ D. Ciparienė supažindino su Jono Lankučio viešosios bibliotekos istorija, veikla, partneriais, projektais, finansavimu, perspektyvomis.
Ukrainoje yra 7 nacionalinės bibliotekos, Lietuvoje – tik viena, Martyno Mažvydo Vilniuje. Vien Lvovo apskrityje gyvena daugiau gyventojų nei visoje Lietuvoje – 3 mln.
Ukraina gyvena reorganizacijos laikotarpiu, tad jiems įdomus Lietuvos bibliotekos modelis, sukaupta patirtis, pasiekimai.
Lietuvoje Kultūros ministerija kasmet skiria pinigų knygų fondams papildyti pagal gyventojų skaičių. Klaipėdos rajonas šiemet gavo 45 493 Eur, Kretingos rajonas – 32 106 Eur, Skuodo rajonas – 14 619 Eur. Pernai iš valstybės biudžeto vienam Lietuvos gyventojui teko po 0,69 centus. Estija tam skiria po 3 Eur, o Skandinavijos šalys – po 10 Eur.
Mokosi iš europiečių
Ukraina iš valstybės biudžeto naujoms knygoms pirkti negauna nieko. Bibliotekų situacija kiekviename Ukrainos regione priklauso ir nuo regiono ekonominės padėties, ir nuo valdžios požiūrio į bibliotekas, ir, deja, nuo asmeninių ryšių. Būna, kad regionas negauna iš viso lėšų, tad nemodernios bibliotekos, kur nėra nei kompiuterių, nei interneto, nei naujų knygų, uždaromos. O štai Nikolajevo srityje bibliotekoms skiriamas didelis dėmesys. D. Ciparienė jų viešąją biblioteką, kur įrengtos naujos technologijos, yra anglų kalbos mokymo centras, kavinė, net fitneso salė, prilygina Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai.
„Kolegos žavisi mūsų integralia bibliotekų informacijos sistema LIBIS, pavydi ES laisvės judėti, kalbėti, – pasakojo Diana. – Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį bibliotekų prestižas stipriai išaugo, pamažu, bet kyla ir atlyginimai. Ukrainoje bibliotekose dirba puikūs specialistai, tai gerbiama profesija, bet kaip ir pas mus mokėti už darbą didelių atlyginimų neskubama. Bibliotekininko bazinė alga –
3 048 grivnos, skyriaus vedėjo – 4 000 grivnų, direktoriaus –
4 546 grivnos. Prie bazinės algos mokami priedai už išsilavinimą, darbo stažą. Minimali alga Ukrainoje – 3 700 grivnų (apie 115 Eur). Palyginti su kitų profesijų atstovais, kaip ir pas mus, bibliotekininko darbas – vienas mažiausiai apmokamų. Tik, oi, kaip pasikeitė reikalavimai… “
Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO
Nuotr. iš asmeninio albumo
