Socialinė nenaudojamų padangų akcija sukrėtė surinkėjus, bet ne aplinkosauginę sistemą
Norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada. Tokiu apibendrinimu galima palydėti prieš metus vykusią vienkartinę nacionalinę socialinę akciją „O kur tavo nenaudojamos padangos…“ Dvi praėjusių metų spalio mėnesio dienas ir Klaipėdos rajono gyventojams, ieškantiems, kur dėti nebenaudojamas stambiagabarites žemės ūkio technikos padangas, buvo nusišypsojusi laimė teisėtai jomis atsikratyti. Tačiau akcijos ateina ir praeina, o problemos lieka dar akivaizdesnės.
Iš visų gyventojų – tik akcijos metu
Į Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redakciją kreipėsi skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba), kuri teiravosi, kodėl šiuo metu Gargžduose neveikia nebenaudojamų žemės ūkio technikos padangų surinkimo aikštelė, kada jos veikla buvo nutraukta, kiek tai kainavo biudžetui ir kodėl nebuvo ištesėtas viešas pažadas, jog ši vieta veiks visus metus.
Siekdama išsiaiškinti situaciją, redakcija su skaitytojos klausimais kreipėsi į VšĮ „Gargždų švara“. Atsakydamas įstaigos direktorius Rimantas Martinkus išsklaidė mitus – tokios nuolatinės aikštelės, kuri neribotai priimtų nebenaudojamas stambiagabarites žemės ūkio technikos padangas Gargžduose niekada specialiai įrengta nebuvo, o painiava žmonėms galėjo kilti dėl pernai vykusios vienkartinės socialinės akcijos „O kur tavo nenaudojamos padangos…“ Jos metu per dvi dienas iš rajono gyventojų buvo surinkta net 130 tonų nebenaudojamų padangų.
Pernai spalio mėnesį nacionaliniu mastu vykusios socialinės akcijos „O kur tavo nenaudojamos padangos…“ organizaciniais reikalais rūpinosi organizacija „PATS LT“. Prie akcijos viešinimo prisidėjo šalies televizijos, radijo stotys bei kitos žiniasklaidos priemonės, o už komunikaciją buvo atsakinga Žmogiškųjų išteklių centro vadovė Roberta Ažukaitė. Šio renginio mecenatu buvo Seimo narys Audrius Radvilavičius.
Akcijas finansuoja pilietiški verslai
Siekdama galutinai išsklaidyti gyventojų abejones, redakcija telefonu susisiekė ir su organizacijos „PATS LT“ direktore Danguole Butkiene. Ji pabrėžė, kad gyventojai turėtų aiškiai suprasti skirtumą tarp nuolatinio atliekų surinkimo taško ir privataus verslo funkcijų. „Organizuodami savo lėšomis padangų surinkimo akcijas visoje Lietuvoje, mes ne tik padedame žmonėms, bet ir labai aiškiai parodome, kur sistema neveikia. Turiu pripažinti – tikrai nesitikėjome tokių kiekių, mus pačius tai apstulbino. Surinktos apimtys atskleidė milžiniškas spragas padangų surinkimo ir tvarkymo sistemoje. Vien tai, kad, pavyzdžiui, Marijampolėje akcijos metu surinkome apie 350 tonų naudotų padangų, yra labai rimtas signalas. Ši situacija nėra tik aplinkosauginis iššūkis – tai sisteminė problema, atskleidžianti spragas visoje padangų tvarkymo grandinėje, kurią reikia keisti. Minėta akcija kaip tik tai ir norėjome garsiai pasakyti ir įstatymų leidėjams reikia daryti pokyčius“, – įsitikinusi socialinės akcijos organizatorė.
„PATS LT“ vadovė atkreipė dėmesį, kad žmonės neretai mano, kad jų organizuojamos akcijos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių ar ES lėšų. „Tai – neteisingas manymas. Šias iniciatyvas finansuoja padangų importuotojų organizacijoje esančios įmonės. Tai verslai, kuriems šis klausimas svarbus ne tik teisiniu ar ekonominiu požiūriu, bet ir kaip socialinė bei pilietinė atsakomybė. Prisidėdami prie šių iniciatyvų, jie realiai padeda žmonėms tvarkytis, o kartu prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – kalbėjo D. Butkienė. Ji teigė, kad organizacija neatsisako priimti nenaudojamas padangas visus metus, tačiau yra esminė sąlyga.
„Mes esame privati įmonė ir tikrai padangas nuolat surenkame tik iš savo užsakovų – importuotojų, jei iš jų yra perkamos padangos. Tuo tarpu iš visų rajono gyventojų padangos buvo priimamos ir surenkamos tik minėtos socialinės akcijos metu. Noriu akcentuoti dar kartą: jei esate pirkę padangas iš mūsų užsakovų, tai jas surenkame visus metus. Deja, Klaipėdos krašte tokio poreikio neatsirado, niekas į mus nesikreipė, nes, matyt, žmonės perka padangas iš kitų, o ne mūsų užsakovų“, – aiškino D. Butkienė.
Pokyčiai įstatymuose – būtini
„PATS LT“ vadovė interviu metu neslėpė, kad padangų surinkimo situacija visoje šalyje, deja, ir po socialinės akcijos išlieka opi, o dabartinė tvarka reikalauja esminių pokyčių. Pasak jos, surinkimo sistema šalyje nėra iki galo sustyguota, o problemos šaknys slypi teisiniame reguliavime ir realios kontrolės trūkume.
„Lietuvoje būtina keisti teisės aktus, reguliuojančius šią sritį, mes stengiamės, kad tokios pataisos būtų priimtos. Pagal dabar galiojančią tvarką, autoservisai privalo nemokamai priimti senas padangas iš savo klientų – tiek vienetų, kiek jų keičiama naujomis. Tačiau ar visi autoservisai realiai vykdo šią pareigą? Ar autoservisai yra nuolat kontroliuojami ir kaip užtikrinama, kad tos padangos vėliau teisėtai pasiektų atliekų tvarkytojus, o ne atsidurtų pamiškėse? Šie klausimai iki šiol lieka atviri“, – griežtos kritikos sistemai negailėjo aplinkosaugos ekspertė D. Butkienė, akcentuodama, kad pati daug laiko ir pastangų skiria edukuodama autoservisus.
Pasak „PATS LT“ vadovės, svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje jau veikia padangų importuotojus vienijančios organizacijos, kurios teisėtai ir skaidriai užtikrina legaliai įvežtų padangų sutvarkymą. Tačiau praktika rodo, jog to nepakanka. „Mūsų surinkimo iniciatyvos aiškiai atskleidė nelegaliai įvežamų padangų srautus, fiktyvią apskaitą ir realaus sutvarkymo trūkumus. Tai – sisteminės spragos, kurių neįmanoma ignoruoti“, – įsitikinusi D. Butkienė. Ji karčiai pridūrė, kad pernai per televiziją buvo parodytas vienas siužetas iš socialinės akcijos, kurią ji pati lyjant iš surinkimo aikštelės komentavo, tačiau po kelių valandų buvo parodyti net du siužetai, kuriuose kostiumuoti biurokratai aiškino, esą jokios problemos padangų surinkimo sistemoje nėra.
Aplinkosaugos sistema šlubuoja
Socialinės akcijos globėjas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius „Bangai“ pripažino, kad padangų atliekų surinkimo sistema šalyje iki šiol susiduria su rimtais iššūkiais, o realybė miškuose bei pakelėse bado akis, nes padangų atliekų surinkimo sistema neveikia taip, kaip turėtų.
„Padangos yra puikus pavyzdys, kaip aplinkosaugos sistema veikia realybėje. Formaliai turime išplėstinę gamintojo atsakomybę, surinkimo vietas, perdirbimo galimybes, tačiau kasmet vis tiek randame tūkstančius tonų išmestų padangų miškuose ir upeliuose. Akcija Gargžduose parodė, koks milžiniškas yra šių atliekų poreikis – vien čia per dvi dienas gyventojai pridavė apie 130 tonų dešimtmečiais kauptų padangų. Tai akivaizdus įrodymas, jog dabartinė sistema nėra efektyvi. Būtent tai parodyti, atkreipti ypatingą dėmesį į itin didelius kiekius ir buvo pagrindinis pernykštės socialinės akcijos tikslas“, – teigė A. Radvilavičius.
Parlamentaras išskyrė kelias esmines spragas: pirma, dalis servisų ir prekybininkų tiesiog nevykdo savo teisinių prievolių, antra, naudotos padangos įvežamos su naudotais automobiliais iš užsienio, taip pat vyksta internetinė prekyba, dar yra ir istorinė tarša – nuo sovietmečio laikų, pavyzdžiui, stambiagabaritė žemės ūkio technika, kuri apskritai dažnai lieka už veikiančios sistemos ribų.
A. Radvilavičiaus teigimu, Seime inicijuojamos diskusijos ir konferencijos su ekspertais bei politikos formuotojais, siekiant keisti ir griežtinti reguliacinį kontekstą. „Turime siekti ilgalaikių sprendimų valstybės lygmeniu. Vienas iš galimų žingsnių – užstato (depozito) sistema, kuri paskatintų atsakingą padangų tvarkymą ir iš dalies finansiškai motyvuotų vartotojus bei tvarkytojus užkirsti kelią aplinkos taršai“, – samprotavo A. Radvilavičius, visgi pripažindamas, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo procesas vyksta nelengvai ir ne taip efektyviai, kaip norėtųsi.
Gniaužia biurokratiniai spąstai
Pernai spalio mėnesį VšĮ „Gargždų švara“ geranoriškai atsiliepė į nacionaliniu mastu socialinę akciją „O kur tavo nenaudojamos padangos…“ Per dvi dienas aikštelėje Gargžduose, Statybininkų g. 9, buvo surinkta net 130 tonų nenaudojamų padangų. Į šią vienkartinę akciją įsijungė ir kitų šalies savivaldybių atliekų tvarkytojai. Visus rekordiniu surinkimu akcijos metu viršijo Marijampolė: ten surinkta net 350 tonų nenaudojamų padangų. Deja, dabar dėl dalyvavimo akcijoje geradariai graužia nagus, nes surinktų padangų kiekis viršijo nustatytus kiekių normatyvus.
Atliekų tvarkymo sektoriuje griežta apskaita ir ginčai su aplinkosaugininkais yra įprasti procesai, nes kiekviena aikštelė ir perdirbėjas turi numatytus viršutinius leistinus vienu metu saugoti atliekų kiekius. Gavus itin didelį srautą (kaip minėti padangų rekordai), įmonės kartais susiduria su logistiniais iššūkiais, kad neviršytų savo Taršos leidimų sąlygų. Seimo narys A. Radvilavičius „Bangai“ pripažino, kad, deja, Aplinkos apsaugos departamentas išimčių net socialinių akcijų metu netaiko, tad už perviršius gresia nors ir ne didžiausios, bet atitinkamos baudos. Tai dar kartą patvirtina socialinės akcijos organizatorių keltą problemą – net ir turint geriausių ketinimų išvalyti aplinką, dabartiniai biurokratiniai ribojimai dažnai tampa spąstais pačiai atliekų tvarkymo grandinei. Tad norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada…
Priima už mokestį
Taigi, Klaipėdos rajono ūkininkai ir gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad stambiagabaritės žemės ūkio technikos padangos nėra priimamos įprastose gyventojų atliekų surinkimo aikštelėse kaip nuolatinė paslauga. Kol valstybės lygmeniu bus ieškoma teisinių sistemos spragų sprendimų ir diskutuojama dėl depozito sistemos įvedimo ir kt. dėl kasdienio specifinių padangų pridavimo, ūkininkai privalo kreiptis tiesiogiai į licencijuotus atliekų tvarkytojus.
„Kur šiuo metu Klaipėdos rajono ūkininkai gali teisėtai ir nemokamai arba už nustatytą mokestį priduoti nebenaudojamas žemės ūkio technikos padangas?“ – klausia skaitytoja minėtame laiške redakcijai. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus primena, kad žemės ūkio technikos (traktorių, kombainų) padangas perkant naujas galima priduoti padangų pardavėjams. „O iš seniau turimas naudotas padangas už tam tikrą mokestį galima priduoti specializuotoms atliekų tvarkymo įmonėms „Žalvaris“, „Toksika“, „Petro metalai“, „Ekoservice“, „Eko bazė“, – paaiškina R. Martinkus. Apibendrindamas skaitytojos laiške iškeltus įvairius klausimus atkreipė dėmesį, kad „Gargždų švara“ tik dalyvavo minėtoje nacionalinėje socialinėje akcijoje, bet nebuvo jos organizatorius ir niekada nesidalijo pažadais apie visus metus veiksiančią nenaudojamų žemės ūkio padangų aikštelę, nes tam neturi nei teisinio pagrindo, nei infrastruktūros. Gali būti, kad pačių akcijos organizatorių komunikacija sukėlė tam tikrus žmonių lūkesčius, bet tai nėra „Gargždų švaros“ reikalas. „Dar kartą akcentuojame, kad nenaudojamų žemės ūkio padangų aikštelės nebuvo įrengtos nei „Gargždų švaros“, nei Savivaldybės, nei Europos Sąjungos fondų lėšomis. Piniginių lėšų tokių aikštelių įrengimui iš biudžeto ar fondų skirta nebuvo ir jos niekada nebuvo naudotos, nes tokios specialios aikštelės ir nebuvo įrengiamos“, – pabrėžė VšĮ „Gargždų švara“ direktorius.
Graži socialinės akcijos „O kur tavo nenaudojamos padangos…“ iniciatyva kol kas lieka įsimintina rekordiniais nenaudojamų padangų kiekiais, kurie, matyt, įstatymų leidėjams dar nepadarė reikiamo įspūdžio. Biurokratinės ar galbūt ir lobistinės užkardos keisti padangų surinkimo sistemą iš esmės Seime dar, matyt, nėra prioritetinėje dienotvarkėje.
Vilija BUTKUVIENĖ
