Socialinių įgūdžių ugdymas pradinėse klasėse, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą

     Turbūt kiekvienoje pradinio ugdymo klasėje rastume guvių, supratingų, gerai besiorientuojančių aplinkoje mokinių, kurių elgesys yra nenuspėjamas, agresyvus, kuriems sunkoka skaityti, rašyti, skaičiuoti, o juos ugdančiam mokytojui, kad ir kiek besistengtų, siekti užsibrėžtų rezultatų. Kokie tai vaikai?  

Kas jiems trukdo mokytis?

            Šie agresyvaus elgesio mokiniai paiso socialinių normų, bet jų mokymosi motyvacija sutrikusi dėl mokykloje nuolat patiriamų nesėkmių. Dalis tokių mokinių pasyvūs. Juos apibūdinčiau kaip drovius, bailius, apatiškus, turinčius įvairių psichosomatinių sutrikimų. Kadangi jau keturiasdešimt metų dirbu mokykloje, galiu drąsiai teigti, kad jiems būdingas žemas savęs vertinimas, savęs smerkimas, be specialios mokytojo pagalbos nesugebėjimas drauge su bendraamžiais sėkmingai mokytis. Kai kurie  iš jų išsiskiria itin agresyviu elgesiu, priešiškumu. Jie nelinkę bendradarbiauti, elgiasi įžūliai, judrūs, nesugeba susikaupti, todėl rašydami praleidinėja raides arba jas sukeičia vietomis, sulieja ar skaido žodžius.

            Šių vaikų mokymosi sunkumų priežastis – sutrikusi savireguliacija. Jiems labai sunku tinkamai organizuoti ir planuoti savo veiklą: nusiteikti darbui, dėl ko nors apsispręsti, užbaigti pradėtą darbą, įveikti kliūtis ir pasiekti rezultatų. Todėl labai svarbu ugdyti tokių mokinių socialinius įgūdžius ir nė vieno neišskirti iš klasės bendruomenės – mokyti tinkamai elgtis, skatinti saviraišką ir kūrybiškumą bendraujant, kilusius konfliktus ir problemas spręsti efektyviai ir konstruktyviai.

                Reguliuoti netinkamai besielgiančių mokinių savistabą ir savikontrolę bei įgyvendinti ( bent jau iš dalies) numatytus pamokos tikslus ir uždavinius padeda įvairūs susitarimai, kurie skatina mokinius nuolat atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip jie veikia, kaip elgiasi. Tarkim, mokytojas pasako, kad per pamoką kas 10 ar 5 minutes pakels pirštą, pasakys kokią nors frazę taip paskatindamas mokinį atkreipti dėmesį, ką jis tuo metu veikia: ar įdėmiai klauso mokytojo, dirba, ar spokso pro langą, plepa su draugu. Pažymėjęs savo būseną tam tikru simboliu , vaikas stengsis įsitraukti į veiklą. Po pamokos aptariama, ar vaikas pastebėjo visus mokytojo ženklus, ar dėmesingas ir darbingas buvo. Jei rezultatai geresni nei vakar, mokinys paskatinamas. Jei blogesni, -nebaudžiamas. Turi būti siekiama mokinio ir mokytojos partnerystės. Ugdytinis popieriaus lape rašikliu brūkšneliais galėtų žymėtis, jo supratimu, blogus poelgius. Taip jis mokytųsi padėti pats sau, įveikti ,,išmoktąjį bejėgiškumą‘‘. Galbūt tada po pamokų suskaičiavęs brūkšnelius kartais ir pats nustebtų, kad, sakykim, šiandien jam pasisekė atlikti užduotis geriau negu vakar (mažiau brūkšnelių ).

                  Norėčiau pasidalyti patirtimi, kaip ugdau dešimtmečių specialiųjų poreikių vaikų socialinius įgūdžius, kokių tikslų siekiu ir kokius metodus taikau. Žaidimas, piešimas, pasakojimas, situacijų aptarimas, klausymas ir analizavimas – vieni pagrindinių mano taikomų metodų. Žaidžiant būtini rašymo įgūdžiai, tačiau jei jie dar menki, užduotys gali būti atliekamos piešiant, kalbantis , diskutuojant. Ugdydama socialinius įgūdžius, didžiausią dėmesį skiriu bendravimui, jausmų suvokimui, savikontrolei, streso įveikimui.

                      Kaip taisyti klaidas

                             Tikslas. Skatinti pasitikėjimą savimi, teigiamą savęs vertinimą.

                             Priemonės. Popieriaus lapas ir pieštukas.

                            Pamokėlė pradedama pokalbiu apie tai, kad visi žmonės klysta, tik svarbu suklydus ne smerkti save, o stengtis pasimokyti iš klaidų. Vaikų paprašoma piešiniu pavaizduoti, kaip jie reaguoja į savo klaidas. Užduočiai atlikti skiriama 15 minučių. Tada pasiskirstę į grupeles po du – tris vaikai apie 10 minučių aptaria padarytas klaidas. Vėliau popieriaus lape didelėmis raidėmis užrašo: ,,Klysti – normalu. Iš savo klaidų mokomės“. Darbus vaikai nuspalvina ir, parodę mokytojui, parsineša namo.

                             Aptarimas. Ar labai išgyveni padaręs klaidų? Su kuo dalijiesi nuoskaudomis patyręs nesėkmę?

                                 Etapai, padedantys nuosekliai ištaisyti klaidą (žr. 1 lentelę)

                                    Tikslas. Mokyti vaikus ištaisyti klaidas.

                                     Priemonės. Rašomoji lenta.

                                    Namų darbai. Aptartais klaidų taisymo etapais vaikai galėtų vadovautis, pavyzdžiui, taisydami diktantus, rašinėlius ar matematikos uždavinio sprendimą. Vėliau papasakotų, kaip sekėsi.

                                                                                     1 lentelė

       Bendravimo įgūdžiai

       Diskusija,, Kaip užkalbinu kitą žmogų“

                                   Tikslas. Išsiaiškinti, kaip vaikai geba užkalbinti kitą žmogų.

                                  Iš pradžių paprašoma prisiminti situaciją, kaip yra tekę pradėti pokalbį ir kaip tada pasijutę. O kokia savijauta buvo pokalbiui pasibaigus? Kas lengviau – pačiam užkalbinti kitą žmogų ar būti užkalbintam? Ką sunkiau užkalbinti: gerą pažįstamą ir nepažįstamą žmogų, bendraamžį ir suaugusįjį? Ar yra buvę taip, kad teko pradėti kalbėtis su kitu žmogumi iš mandagumo? Kokiomis aplinkybėmis tai nutiko? Šie ir kiti klausimai padeda geriau suprasti aptariamą situaciją.

                            Vaidmeninis žaidimas ,,Aš užkalbinu draugą‘‘

                             Tikslas. Mokyti vaikus pradėti pokalbį. Susiskirstoma poromis, apgalvojama pokalbio pradžia, vienas kuris vaikas užkalbina kitą. Tada pasikeičiama vaidmenimis.

                            Etapai, padedantys užmegzti pokalbį su kitu žmogumi (žr.2 lentelę)

                            Tikslas. Mokyti vaikus pradėti pokalbį.

                            Priemonės. Rašomoji lenta.

                            Namų darbai. Prieš pradedant pokalbį su nepažįstamu žmogumi, apgalvoti, kaip jį pradėti. Užbaigus pagalvoti, apie ką kalbėjo pašnekovas. Kokia buvo savijauta? Kas buvo sunkiausia? O kas svarbiausia norint užkalbinti kitą žmogų?

                                                                          2 lentelė

                                 Kaip klausytis

                                   Vaidmeninis žaidimas ,,Įdėmiai klausykis“

                                  Tikslas. Mokytis išklausyti kitą ir vertinti jo nuomonę.

                                 Vaikai susiskirsto poromis, kad galėtų pasimokyti klausytis ir išgirsti kitą. Kiekviena pora kalba ta pačia tema, pvz.: Kaip aš elgiuosi kai būnu labai supykęs? Iš pradžių vienas kalba dvi minutes., o kitas – jo įdėmiai klausosi. Po dviejų minučių antrasis stengiasi pakartoti viską, ką išgirdo, ir parodyti, kad suprato savo pašnekovą. Vėliau vaikai pasikeičia vaidmenimis. Taip jie įgyja bendravimo klasėje patirties.

                   Kitos pokalbių temos: Kaip aš elgiuosi, kai būna linksma? Kaip susirandu naujų draugų? Kas man neduoda ramybės (labai rūpi)? Kas man patinka mūsų klasėje? Kas man nepatinka mūsų klasėje? Kaip jaučiuosi savo klasėje? Kada jaučiuosi vienišas? ir t. t.

                      Aptarimas. Žaisdami šį žaidimą, ugdytiniai turi galimybę pajusti, kaip svarbu ir įdomu klausytis, išgirsti pašnekovą ir kad tavęs klausytųsi. Tai vaikams  turėtų padėti ateityje suprasti , kad jų niekas nebesiklauso ir kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis. Žaidimas padeda sutelkti grupę. Turbūt kiekvienoje klasėje yra vaikų, laikančių save itin svarbiais bet nesidominčių kitais. Ypač naudingas šis žaidimas kilus konfliktui, kai visi tik kalba ir negirdi kitų. Be to, šis žaidimas gali padėti vaikams įveikti neigiamas emocijas (įsiūtį, baimę).

                     Etapai, padedantys išmokti klausytis kito žmogaus (žr. 3 lentelę)

                      Tikslas. Mokyti klausytis ir išgirsti pašnekovą.

                     Priemonės. Rašomoji lenta.

                     Namų darbai. Pabandyti tarsi iš šalies pažvelgti į save, besikeičiantį su kitu žmogumi. Prisiminti aptartus etapus. Kitoje pamokėlėje pasikalbėti su vaikais, kaip jiems sekėsi, kas buvo sunku, kas lengva.

                                                                           3 lentelė

                                Kaip paprašyti pagalbos

                                Diskusija,, Pagalbos prašymas“

                                Tikslas. Išsiaiškinti, ar vaikai geba kreiptis pagalbos į kitus žmones.

                               Paprašoma prisiminti ir papasakoti apie tai, kaip teko į ką nors kreiptis pagalbos. Diskutuojant, analizuojant situacijas, galima su vaikais aptarti, kada žmonėms prireikia kitų pagalbos, ar vaikai jos yra prašę, kieno ir kaip prašę, ar jiems kas nors padėjo. Jei nepadėjo, kodėl taip atsitiko : gal netinkamai paprašė, gal buvo objektyvių priežasčių.

                                 Vaidmeninis žaidimas ,,Kaip prašyti pagalbos“

                                 Tikslas. Mokytis paprašyti pagalbos.

        Vaikai susiskirsto po du, sukuria situaciją arba prisimena, kaip yra tekę prašyti kito žmogaus pagalbos. Vienas turi prašyti pagalbos, o kitas ją suteikti arba atsisakyti tai padaryti. Jei vaikai nesugalvoja situacijų, jiems reikia padėti. Jei nesuprato užduoties, nežino, kaip ją atlikti,- prašo draugo padėti. Pasikydo nežinomame miesto rajone, nežino, kaip rasti autobuso stotelę,- kreipiasi pagalbos į praeivį. Negali rasti savo pačiūžų,- paprašo, kad mama padėtų rasti.

                                  Aptarimas. Suvaidintos situacijos aptariamos užduodant panašius klausimus kaip ir diskutuojant. Svarbu, kad vaikai patys sugalvotų kuo daugiau tinkamų pagalbos prašymo būdų.

                                    Etapai, kaip prašyti kito žmogaus pagalbos (žr.4 lentelę)

                                       Tikslas. Mokyti vaikus tinkamai paprašyti pagalbos.

                                      Priemonės. Rašomoji lenta.

                                     Pastaba. Reikėtų su vaikais aptarti, kaip elgtis tuo atveju, jei žmogus dėl objektyvių priežasčių negali suteikti pagalbos – pabandyti kreiptis pagalbos į kitą asmenį.

                                   . Namų darbai. Prašoma aprašyti situaciją, kai teko prašyti kito žmogaus padėti. Kodėl kreiptasi pagalbos? Į kokį žmogų kreiptasi ? Ką šis sakė? Kaip jautėsi? Kai reagavo? Kuo viskas pasibaigė?

                                                                                       4 lentelė

                Jei vaikai  per pratybas pavargsta, nebesugeba susikaupti, daromos pertraukėlės, kurių metu gali būti atliekami psichogimnastikos pratimai. Pavyzdžiui, ,, Pagauk pelę“. Visi vaikai įsivaizduoja, kad kur nors patalpoje tupi graži balta pelė, kurią jie nori pagauti. Mokytojui davus ženklą, tyliai, kad nenubaidytų pelės, kiekvienas sėlina prie ,,savo‘‘ pelės ir ima ją į rankas. Toks psichogimnastikos pratimas labai tinka fizinio ugdymo pamokose.

                       Baigdama norėčiau pateikti keletą rekomendacijų mokytojams, kuriems tenka ugdyti išsiblaškiusius, agresyvius, nepasitikinčius savimi, nesugebančius susikaupti mokinius:

                  1.Rašant vaikams kontrolinius darbus, leiskime naudotis pagalbine medžiaga: kortelėmis su taisyklėmis, daugybos lentele, skaičiuotuvais.

                  2. Svarbią informaciją pateikime kuo įdomiau, kad vaikai atkreiptų į tai dėmesį – rašykime lentoje, neįprastai išdėstykime žodžius.

                    3.Grafiškai pavaizduotas uždavinio sprendimas padeda geriau suvokti medžiagą ir nepamiršti naujos informacijos.

                    4. Susikaupimą skatina priminimas, skirtas konkrečiam vaikui: ,,Susikaupk“, ,,Atkreipk dėmesį‘‘ , ,,Tai labai svarbu“.

                     5. Skirkime ne per sunkias užduotis, joms atlikti numatykime pakankamai laiko.

                     6. Pasirūpinkime, kad specialiųjų poreikių mokinys sėdėtų kuo arčiau mūsų ir toliau nuo  pašalinių stimulų.

                      7.Nepamirškime paskatinti vaiko, įsiminusio jam pateiktą informaciją – leiskime kelias minutes pailsėti, išdalyti mokymo priemones, pagirkime, paglostykime, nusišypsokime.

                     Nepabrėžkime išsiblaškiusio, nepasitikinčio savimi, nesugebančio susikaupti vaiko nesėkmių. Skirkime jam tik tokių užduočių, kurias jis gebėtų atlikti. Padėkime vaikui gerbti save tokį, koks jis yra, ir daryti pažangą. Paaiškinkime klasės draugams, kad jis vertas pagarbos, nes stengiasi mokytis. Vertindami pabrėžkime pažangą, o ne daromas klaidas. Ir, be abejo, mokykime vaiką bendrauti su kitais žmonėmis.

                             Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja metodininkė Audronė Visockė

                                    Literatūra

1. Arends R. I. Mokomės mokyti.V.,1998.
2. Giedrienė R., Monkevičienė O. Kodėl nemiela mokykla? V., 1995.
3. Galkienė A.,Monkevičienė O., Sėkmingas įtraukusis ugdymas. V.,2023.
4. Socialinių įgūdžių vadovas. V.,2001.