Sodams reikia augintojų priežiūros ir meilės
Obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, slyvų, cidonijų, šermukšnių, putinų, vynuogių, aronijų, gervuogių, aktinidijų, šilauogių, sausmedžių, aviečių, serbentų, agrastų ir dar daug rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių Gargždų turguje galima įsigyti kiekvieną šeštadienį. Jų augintojai negaili patarimų sodininkams mėgėjams, kaip ir neseniai Gargžduose lankęsis agronomas, želdintojas, sodininkas, televizijos laidos kūrėjas, Lietuvos uogų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas.
Ir sau, ir dovanoti
„Noriu mažos obels, kad būtų saldžių, sultingų, traškių obuolių ir kad reikėtų mažai priežiūros“, – tokie jaunų žmonių norai jau nebestebina Lauros Petravičiūtės, savaitgalį prekiavusios sodinukais Gargžduose sodininkų mugėje. Agronomijos studijas baigusi ir kartu su tėvais triūsianti jų prieš tris dešimtmečius įkurtame medelyne Kretingos rajone Laura pastebi, kad vyresni žmonės teiraujasi senovinių obelų veislių, nori kuo aukštesnių, nors priežiūra bus sudėtingesnė. Ne tik obelų, bet daug kitų rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių įvairiems skoniams gali pasiūlyti Petravičių medelynas, įsikūręs Kretingos rajone, tačiau kokį augalą beišsirinktų pirkėjas, kiekvienam reikės priežiūros. „Ir meilės“, – pridūrė Laura, neabejojanti, kad augalams jos reikia ne mažiau nei žmonėms.
Patyrusi sodininkė pastebėjo, kad vis dažniau augalai yra perkami kaip dovana. „Naujakuriams dažniausiai dovanoja šermukšnį, nes tai apsaugą teikiantis augalas, pirmiausia – nuo perkūno. Be to, jis neša laimę ir džiaugsmą į sodybą. Dovanojamos ir obelys, šilkmedžiai – kam ko reikia“, – sakė L. Petravičiūtė. Tie, kurie gauna dovanų ar savo sodui perka persikus, turėtų juos sodinti šiltesnėje vietoje. Be to, persikai neilgaamžiai, reikalauja daug purškimo, serga grybinėmis ligomis, ypač, jei lyja ir yra šilta. „Abrikosai atsparesni grybinėms ligoms, bet reiklūs augalai, kuriuos reikia mokėti prižiūrėti, o kartais ir mokslo neužtenka, – perspėja pirkėjus sodininkė. – Yra augalų, pavyzdžiui, aktinidijos, kurios neserga jokiomis ligomis, nepuola jokie parazitai.“ Jų priežiūra minimali, tačiau vytis būtinos tvirtos atramos, nes tai vijoklinis augalas kaip ir vynuogė, tik dar stipresnis. Aktinidijų vaisiai, dar vadinami mažaisiais kiviais, džiugins po kelerių metų.
Laura pirkėjams paaiškina, kad visiems vaismedžiams pirmiausia būtinas tinkamas dirvožemis, tada vaisiai bus skanūs, medis augs sveikesnis, gražesnis, leis naujus ūglius, o jei dirvožemis netiks, ne tik vaisių išvaizda, bet ir skonis keisis.
Žiemą nukentėjo ne visi
Gargždų turguje sodininkų mugėje savaitgalį nemažai pirkėjų rinkosi obelis. L. Petravičiūtė įsitikinusi, kad po šios žiemos daugumai obelis teks sodinti iš naujo, nes bado į sodus prie namų atvyti zuikiai nugraužė ne tik šakeles, bet ir kamienų žievę.„Prie mūsų namų durų už poros metrų augo dvejų metų koloninių obelaičių eilė. Kameros užfiksavo, kad vieną naktį atėjo trys zuikiai, ir… 50 obelaičių nebėra, – tik dalį patirtų nuostolių įvardijo Laura. – Šie metai nuostolingi ne tik klientams, bet ir medelynų savininkams. Žiema parodė savo nagus.“ Tačiau nuostolių kaltininkai – ne tik zuikiai ir stirnaitės. Ką žmonės sodino pernai ar užpernai, o ypač persikai, abrikosai, vyšnios, trešnės, pasak patyrusios sodininkės, pašalo. Kol kas dar nesimato, tačiau kai augalai išleis pirmuosius pumpurus, jie nukris. Kaulavaisiai, ypač jautresni hibridai, mėgstami daugelio, esantys neatsparūs nei ligoms, nei šalčiams, ypač prie jūros, todėl pirkėjai turėtų įvertinti klimato sąlygas, kurios nėra palankios egzotiškiems augalams.
Vis dėlto praėjusi žiema ne visiems sodo augalams buvo negailestinga. Ji nepaveikė šilauogių, remontantinių aviečių, agrastų, serbentų, nes buvo po dideliu sniego sluoksniu. Menkiausias nuostolis – nuo sniego galbūt nulūžusi viena kita šaka. Po sniegu ramiai žiemojo spanguolės ir braškės.
Genėjimas – kaip žmogui šukuosenos formavimas
„Jei susiruošėte į sodą genėti, apeikite aplink medį bent tris kartus, pajudinkite šakas, įsivaizduokite, kaip atrodys vieną ar kitą išpjovus“, – neseniai lankydamasis Gargžduose sodininkams mėgėjams patarimų negailėjo agronomas, želdintojas, sodininkas, televizijos laidos kūrėjas, Lietuvos uogų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas. Augalams genėjimas, pasak jo, yra būtinas kaip mums kirptis plaukus ir formuoti šukuoseną, tačiau ne vien dėl grožio. Be to, reikia žinoti, kokius augalus kada ir kaip genėti, o kada prie jų su sekatoriumi, pagrindiniu sodininkų įrankiu, nesiartinti. Anksti pavasarį nevalia genėti tų, kurie leidžia sulą, t. y. vynuogių, aktinidijų, graikinių riešutų, taip pat klevų, beržų, skroblų, bukų. Jie genimi rugsėjį ir spalį arba gegužės pabaigoje. Spygliuočius galima genėti bet kuriuo metų laiku. Žaizdas jie užsigydo sakais.
Obelys, kriaušės genimos iki žydėjimo pabaigos. Šį darbą galima atlikti ir žiemą, tačiau praėjusi buvo per šalta šiam darbui, nes gruodį išgenėtų medžių didesni pjūviai džiūdami būtų giliai įtrūkę ir įsimetusios ligos.
Kas nutiktų, jei, pavyzdžiui, negenėtume obelų? Vaisiai būtų nedideli, juos dengtų lapai, todėl negautų saulės, nukentėtų ir išvaizda, ir skonis. „Tarp kiekvieno šakų aukšto turi būti 40–60 centimetrų tarpas, kad vėdintųsi, patektų daugiau saulės. Sakoma, kad tarp šakų turėtų praskristi balandis, bet ne gandras“, – šmaikštavo T. Gurskas. Jei leistume augti ilgoms šakoms ir jų netrumpintume, obuoliai būtų šakų galuose, jos apsunktų, nusvirtų ir išlūžtų. Kerpant sekatoriumi šakelę reikia palikti pumpurą, kuris „žiūri“ į medžio išorę, nukirpti ne per arti jo. Kitaip žaizda pumpurą nudžiovins, jis žus ir liks į priešingą pusę „žiūrintis“, o šakelė pradės augti į medžio vidų. Ateityje ji ims trintis su kita ir reikės iškirpti.
Jei šakos suaugusios smailai, reikia vieną šalinti, nes vėliau išlūš. Šaka, kuri yra 2/3 kamieno storio, taip pat šalinama, nes, pasak T. Gursko, iškreipia medį. Senus medžius jis pataria genėti atsargiai, neskubant, pagarbiai, išpjauti tik išlūžusias, nudžiūvusias, ligotas ir patrumpinti sveikas šakas, kad neišlūžtų nuo vaisių.
„Formuodami obelį stenkitės išlaikyti eglės formą. Būtinai palikite viršūnę. Jei nebus viršūnės, obelis stengsis užsiauginti, ir tada užaugs labai daug vilkūglių. Jei vaismedis turi kelias viršūnes, palikite silpniausią“, – patarė žinomas sodininkas. Beje, genėti medelį reikia vos jį nusipirkus: viršūnę nukirpti 90 centimetrų aukštyje, o pirmos šakos nuo žemės turėtų būti 70 centimetrų aukštyje ir augti į skirtingas puses.
T. Gurskas priminė genint sėklavaisiams palikti 1–2 cm kelmelį nuo kamieno, kaulavaisiams – abrikosams ir persikams – 5–7 cm, vyšnioms, trešnėms – 3–4 cm: „Jei žaizdelė mažesnė nei galite uždengti nykščiu, plonai užtepkite sodo tepalo, jei didesnė – nereikia.“
Kad pavasarį būtų mažiau vargo su vilkūgliais, juos patariama išlaužyti vasarą.
Gražu pavasarį matyti nubaltintus sodo medžių kamienus, tačiau balinama ne dėl grožio. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais nubalintas vaismedis bus apsaugotas nuo vasario ir kovo saulės stipraus poveikio, nes balta spalva atspindi šviesą, tad per dieną įkaitęs kamienas nesuskilinės. Balinimas pavasarį taip pat naudingas – saugo nuo ligų, ant nubalintų kamienų gerai matomi kenkėjai, tad paukščiams juos belieka susirinkti.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
