Sodininkų bendrijos: problemų našta nelengvėja
Kasmetinis Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų pirmininkų susitikimas su rajono Savivaldybės ir kitų įstaigų atstovais jau septintą kartą atvėrė problemų gausą bendrijose. Deja, viltys į vis keistą ir dar ateityje numatomą keisti Sodininkų bendrijų įstatymą kol kas nepasiteisino. Sodininkams paliktos teisės svarbius klausimus nuspręsti pačioms, o savivaldai daugeliu atvejų surištos rankos padėti.
Neaiškus teisinis reguliavimas
Susitikime vienas iš aktualiausių klausimų, kuriuos kėlė sodininkų bendrijų pirmininkai, kaip tvarkytis su tokiais bendrijos nariais, kurie apleidžia savo sklypus, nepjauna žolės ir nereaguoja į pastabas. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija dėl šios problemos kreipėsi ir į Aplinkos apsaugos ministeriją, tačiau oficialaus atsakymo kol kas nėra. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė paaiškino, kad tokiu atveju, jei pastatai yra neužsandarinti, yra kažkokios atliekos, jei, pavyzdžiui, iš gausybės sklype laikomų automobilių bėga tepalai, tada skyriaus vedėja siūlė rašyti pareiškimą: „Atvažiuosim, padėsim.“ Tačiau neprižiūrėti, žole apaugę sklypai – ne šio skyriaus ir ne Aplinkos apsaugos departamento kompetencija. Kol kas nėra teisinio reguliavimo, kokiai institucijai tai priskirta.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės, kasmetinių rajono sodininkų bendrijų susitikimų iniciatorės dr. Loretos Pjaulokaitės-Motuzienės, tokia neaiški situacija, kas turėtų kontroliuoti ir bausti apleistų sklypų savininkus, signalizuoja apie Sodininkų bendrijų įstatymo spragas. „Reikia kreiptis su pasiūlymais dėl pataisų į Seimo narius“, – ragino dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė. Tačiau įsilingavus susitikimui paaiškėjo, kad įstatymo patikslinimo sąrašas gali būti labai ilgas. Dažnu atveju, kai reikia spręsti kokią problemą, ne tik teisė priimti sprendimą, bet visa atsakomybės našta perkeliama ant pačios bendrijos pečių.
Susirinkime sodininkų bendrijų pirmininkai dalijosi savo patirtimi: kai kurios bendrijos visuotiniuose susirinkimuose yra priėmusios nuostatas, kad netvarkomų sklypų savininkai privalo mokėti didesnius metinius įnašus į bendrijos biudžetą.
Įstatyme nemažai painiavos
Sodininkai kėlė klausimą, kur reikia kreiptis, jeigu sklypo savininkas peržengia ribas valstybinės žemės sąskaita, pavyzdžiui, užsodina gyvatvorę, kuri užima dalį kelio. Anksčiau tai reguliuodavo Nacionalinė žemės tarnyba, esant pažeidimams perspėdavo, skirdavo baudas. Dėl valstybinės žemės ribų dabar reiktų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tačiau ir šiuo atveju reikia žinoti, kam tas kelias priklauso: ar pačiai bendrijai, ar Savivaldybei, kuri pastaruoju metu perima kai kuriuos dokumentuotus bendrijų kelius. Taigi, poveikio priemones ir administracinę atsakomybę tokiam savininkui galima taikyti tik tuo atveju, jei priklauso Savivaldybei, o priešingu atveju – bendrija turi pati tvarkytis, perspėti sklypo savininką.
Štai „Gubojos“ sodininkų bendrija gavo sodininko prašymą keisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, nes sklypas kraštinis, šalia degalinės. Tad žmogus nori vystyti komercinę veiklą, kuri būtų svarbi ir pačiai bendrijai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius neslėpė, jog Sodininkų bendrijų įstatyme yra tokios painiavos, kad kiekvienu konkrečiu atveju situaciją reikia nagrinėti atskirai. „Kitos paskirties sklypo atsiradimas sodininkų bendrijoje nėra paprastas reikalas. Man atrodo, jog įstatymo nuostata, kad gali būti tik žemės ūkio paskirtis, yra pasenusi. Kokia gyvenvietė gali išsiversti be paslaugų? Natūralu, kad čia reikia įstatymo pataisų, kad paskirtį būtų galima pasikeisti paprasčiau“, – samprotavo G. Kasperavičius.
Tradiciniame rajono sodininkų susirinkime kartu su rajono Savivaldybės administracijos direktoriumi Jevgenijumi Bardausku, jo pavaduotoju Edgaru Kuturiu, skyriaus vedėjais, VšĮ „Gargždų švara“ vadovu Rimantu Martinkumi buvo aptarta daug aktualijų. Diskusijose visgi ryškėjo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymą sodininkų bendrijos nemažai problemų turi spręsti pačios visuotiniuose susirinkimuose.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
