„Spiečius“ – trumpas verslininko universitetas

Bendradarbystės centras Gargžduose atvertas smulkiojo verslo iniciatyvoms

„Spiečius“ – trumpas verslininko universitetas“ – sako Giedrė Butkienė – neseniai Gargžduose duris atvėrusio bendradarbystės centro „Spiečius“ kuratorė. Anot jos, pastarojo įsikūrimas – geriausia, kas galėjo nutikti Klaipėdos rajonui ir ypač Gargždams – miestui, kurį iš Telšių kilusi jauna moteris šiandien vadina savo namais.
„Kai manęs paklausia, iš kur aš, dabar jau nė nemirktelėjusi atsakau – iš Gargždų“, – šypsosi pašnekovė, su kuria susitikome pasikalbėti apie tai, kaip sekasi vos keletą mėnesių veikiančiam bendradarbystės centrui, kuo jis naudingas verslininkui ir kaip su „Spiečiaus“ veikla susijęs teatras. „Nustebtumėte sužinoję, kiek teatras gali padėti verslui“, – intriguoja Giedrė.
– Gargždų „Spiečiaus“ atidarymo iškilmės surengtos birželio 19 dieną, nuo tada centras tapo atvira erdve, skatinančia regiono verslumą, teikiančia nemokamas paslaugas verslininkams ir buriančia aktyvią bendruomenę. Papasakokite, kaip centras įžengė į Klaipėdos rajoną.
– „Spiečius“ čia buvo labai laukiamas – jautėsi iniciatyva tiek iš Klaipėdos rajono savivaldybės, tiek iš pačių verslininkų. Kolegos dar iki atidarymo sulaukdavo laiškų su klausimais, kada galės prisijungti prie Gargždų „Spiečiaus“, dalyvauti jo veikloje ir skatinti verslo augimą. Tačiau kol viskas įsibėgėja, kaip žinia, reikia šiek tiek laiko, tad ir mūsų veikla ne iškart įgavo pagreitį.
Aktyviau veikti pradėjome liepos mėnesį, kada startavo akcija „Vasara „Spiečiuje“. Jos metu centras atsivėrė visiems, norintiems pakeisti darbo aplinką, išbandyti skaitmenizuotos darbo vietos privalumus, pasinaudoti įkvepiančia erdve produktyviam savo ar nedidelės komandos darbui. Na, o pats pikas – šį mėnesį, kada startuoja mūsų programos.
– Nors veikiate vos tris mėnesius, tačiau galbūt jau išryškėjo, kokių žinių labiausiai stokoja smulkieji vietos verslininkai, su kokiais iššūkiais susiduria?
– Labai akivaizdu, jog pirmiausia jiems trūksta informacijos rinkodaros klausimais, todėl labai džiaugiamės, kad turime rinkodaros specialistų, kurie kitus narius draugiškai pakonsultuoja iškart. Susiduriame ir su tokiais atvejais, kai jaunieji verslininkai savo verslą planuoja tik iš idėjos, be jokio aiškaus verslo modelio ir plano. Tai jiems labiausiai reikia pagalbos viską susidėliojant į stalčiukus. Smulkusis verslininkas dažnu atveju yra žmogus orkestras, tai mūsų darbas – jį iš amatininko padaryti verslininku, padėti susiplanuoti laiką, susidėlioti prioritetus, kad pagaliau pajaustų džiaugsmą savo versle.
„Spiečius“ turi daug įrankių, galinčių padėti tai padaryti. Ir svarbiausia – nemokamai. Vienintelė investicija – jų laikas. Tačiau aš neįsivaizduoju geresnės investicijos į save.
Tad, mano nuomone, „Spiečius“ – trumpas verslininko universitetas, kuris „baigiamas“ per pusantrų metų. Iš jo išėję verslo atstovai turi pakankamai tvirtą stuburą ir savikontrolės tęsti veiklą. Todėl mes laukiame veiklių ir savo verslo vertę suprantančių žmonių, kurie iš tikrųjų nori augti. Mūsų klientas – sąmoningas verslininkas.
– Jūsų kolegos kituose miestuose dalijasi įvairiomis sėk­mės istorijomis. Kas sėkmė yra Gargždų „Spiečiui“?
– Aš jau vien tai, kad Gargžduose atsirado „Spiečius“, laikau sėkmės istorija. Sėkmės istorija buvo ir su vasarotojais, bei tai, jog pakankamai greitai suburtas toks nemažas „Spiečius“. Taip pat – užmegztas bendradarbiavimas su Junior Achievement organizacija.
– Kaip Jūs pati susijusi su verslu?
– Ir su verslu, ir su Gargždais esu susijusi per darbus. Į Gargždus atkeliavau iš Vilniaus, kur tuo metu gyvenau. Šiaip esu kilusi iš Telšių. Teko pakeliauti per gyvenimą. Čia atvykau, nes gavau labai gerą darbo pasiūlymą versle – dirbti su Skandinavijos rinka. Kadangi mokslus esu baigusi būtent Skandinavijoje, tai Gargždai viską tarsi sujungė.
Gargžduose, o tiksliau – darbe sutikau ir būsimą savo vyrą – buvusį Gargždų „Bangos“ futbolininką, dabar džiaugiamės augančiu sūneliu.
Tai šiame mieste aš jau daugiau nei penkeri metai. Gargždus dabar laikau savo namais, jaučiuosi visiška gargždiškė. Smagu, kai eini gatve ir sutinki pažįstamus žmones. Pirmus porą metų to nebuvo.
– Ar nebuvo sunku sostinę iškeisti į kur kas mažesnį miestą?
– Esu kilusi iš mažo miestelio, tad kultūrinio šoko nebuvo. Kai pasiilgstame Vilniaus, nuvažiuojame ir gauname dozę tenykščio gyvenimo. Bet gyventi didmiestyje nenorėčiau. Mažesniame mieste aš galiu daugiau nuveikti, daugiau laiko skirti sūneliui, vietoj to, kad sėdėčiau automobilių spūstyse.
Savirealizacijos man netrūksta čia, juo labiau, kad laisvalaikiu vaidinu teatre.
Šiame krašte daug visokios veiklos, tereikia apsidairyti, o ne ieškoti, kur žolė žalesnė. Parodos, koncertai, festivaliai, kino teatras, gausybė kavinukių, parkas, į kurį plūsta žmonės net iš aplinkinių vietovių, žaidimų aikštelės – viską mes turime. Ir svarbiausia – čia daug geranoriškų, šiltų žmonių.
– Prasitarėte, kad vaidinate teatre.
– Aš priklausau vienai Klaipėdos teatro trupei, tai teat­ras yra mano pomėgis, kurį aš puikiai pritaikau savo darbe. Nustebtumėte sužinoję, kiek teatras gali padėti verslui. Visų pirma dėl to, kad tai yra viešas kalbėjimas, savęs pristatymas, rodymas. Kaip teatro meno atstovė aš galiu patarti žmogui, kaip atsipalaiduoti, pamokyti balso nustatymo technikų. Teatro elementai patiems kukliausiems net padeda susikurti verslininko vaidmenį. Tikrai tenka pasitelkti improvizaciją, tad teatro žinios man išties praverčia.
Antra – teatro trupė yra maža bendruomenė, lygiai kaip ir mano „Spiečius“. Tiek vienur, tiek kitur reikia ryšio kūrimo, komandos supratimo. Tai tikrai verslas ir teatras labai gražiai susižaidė. Versle, kaip ir teatre, reikia gebėjimo prisitaikyti prie nestandartinių situacijų. Kas pabando teatro pasaulyje pasikuisti, pamato, kiek ten daug naudos, kurią aš puikiai pritaikau „Spiečiuje“ – savo darbe, į kurį panirau iškart po motinystės atostogų.
Gintarė KARMONIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.