Stovykloje ugdė sveikatos ambasadorius
Valdančiosios daugumos atstovai (iš dešinės) – meras Bronius Markauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė, vicemerė Audronė Balnionienė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas – akcentavo, kad rajono ateitis nebebus planuojama kadencijomis, 4 metams į priekį. Valdantieji sieks ilgalaikio rezultato, įtraukiant bendruomenes, greitai sprendžiant problemas, bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, kaimyninėmis savivaldybėmis ir tariantis su gyventojais.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras plėtoja Klaipėdos rajono gyventojų sveikatą stiprinančių mokyklų, bendruomenių tinklą. Siekia kurstyti motyvaciją kiekvienam tapti sveikatos ambasadoriumi.
Procesui įlinguoti visai neseniai Drevernoje buvo surengta praktinė stovykla „Žygis į sveikatą stiprinančią bendruomenę“, kurios dalyviai ir žinių pasisėmė, ir praktiškai išbandė sveikatinimosi veiklas.
Plati auditorija
„Stovyklos idėja kilo dar 2018 m., tuomet vyko pirmoji stovykla, skirta visoms Klaipėdos rajono bendruomenėms. Šiemet buvo apimta platesnės srities auditorija: tai ir rajono bendruomenės, ir mūsų rajono įstaigos. Juk sveikatą stiprinanti bendruomenė – tai bendruomenė, kuri puoselėja sveikatą stiprinti skatinančią aplinką, didina bendruomenės narių sveikatos raštingumo lygį, ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius, turi pagalbos grupes, kuria aplinką, nepakančią žalojančiai elgsenai ir skatinančią sveikatos stiprinimą“, – akcentavo Irma Karpavičė, laikinai einanti Visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotojos sveikatai pareigas.
Anot jos, pagrindiniai stovyklos tikslai buvo keli. Pirmiausia – supažindinti stovyklos dalyvius su sveikatą stiprinančios bendruomenės reiškiniu ir Klaipėdos rajono sveikų bendruomenių ir deleguotų sveikatos ambasadorių tinklu rajone. Taip pat suteikti dalyviams individualių žinių sveikos gyvensenos klausimais. Propaguoti sveiką gyvenseną bendruomenėse.
Pamokos iš Europos sveikų regionų tinklo
Stovykloje dalyvavo 55 dalyviai. Tai rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų, Priekulės ir Gargždų socialinių paslaugų centrų, Vėžaičių kultūros centro atstovai ir kt. „Stovykloje apskritojo stalo diskusijoje aktyviai dalyvavo ir Klaipėdos regiono visuomenės sveikatos biurų vadovai. Buvo iš Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Plungės bei Šilutės ir mūsų rajonų. Diskutuota apie sveikatos politikos įgyvendinimą savivaldos lygmeniu: ko galime pasimokyti iš Europos sveikų regionų tinklo. Šią diskusiją vedė PSO atstovė sveikatą stiprinantiems regionams Lietuvoje prof. habil. dr. Irena Misevičienė“, – pasakojo I. Karpavičė. Stovykla finansuota iš Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Stovykloje dalyvavusi Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė teigė, jog stovykloje įgytos žinios dar kartą patvirtino, jog be tarpinstitucinio bendradarbiavimo sunku pasistūmėti priekin. Bet kurioje srityje svarbu turėti bendrą viziją ir diskusijose kalbėti, reflektuoti apie visiems rūpimus siekius, sprendimus. „Stovyklai Drevernoje svarumo suteikė ir dalyvavę patyrę lektoriai, savo sričių profesionalai, žinomi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bendruomenėse“, – teigė V. Lygnugarienė.
Profesionalų įžvalgos
Paskaitą apie modernios visuomenės rizikos veiksnius skaitęs prof. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Rimvydas Šlapikas akcentavo, jog dėl širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje kasmet miršta 17,5 milijono žmonių. 7,6 milijono miršta nuo širdies vainikinių arterijų ligos, 6,7 milijono – nuo insulto. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 31 proc. žmonių. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 54 proc. žmonių. „Širdies ligos Lietuvoje lemia beveik dvigubai daugiau mirčių negu ES šalyse senbuvėse“, – konstatavo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas R. Šlapikas. Anot jo, pagrindiniai rizikos veiksniai, sąlygojantys širdies ir kraujagyslių ligas, yra aukštas kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas ir netinkama mityba.
Apie priešuždegiminę mitybą paskaitą skaitė Klaipėdos respublikinės ligoninės gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, kuri akcentavo, kad svarbiausia yra visa apimančių maitinimosi ir gyvensenos įpročių keitimas, o ne pavieniai elementai. „Stipriausią priešuždegiminį poveikį iš daržovių ir vaisių turi kopūstinės daržovės (kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai), svogūnai, pomidorai, mėlynosios vynuogės, vyšnios, citrusiniai vaisiai, granatai“, – vardijo B. Jarašūnė.
Stovyklos dalyviams nestigo ir praktinių sveikatinimo veiklų: mankštinosi, išbandė šiaurietišką ėjimą, sportavo irklentėmis Drevernos mažųjų laivų uoste, pirtinosi ir kt.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
