Stulbinantis pasitikėjimas šv. Florijono kariauna – geriausias atlygis

Lietuvos visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais stulbinantis. Kelerius metus jie, aplenkę policiją, kariuomenę ir kitas svarbias valstybės institucijas, yra reitingų lyderiai. „Ugniagesiai gelbėtojai gerbiami ir vertinami už jų atsakingą ir pavojingą darbą“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas. Apie tai kalbėjomės ir su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Gargždų PGT viršininku Tomu Taučiumi.


Visuomenės numylėtiniai
Lietuvoje praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad 91,5 proc. apklaustųjų pareiškė pasitikintys būtent šv. Florijono kariauna.
Ugniagesiai net aplenkė ant­roje vietoje likusią policiją (62,5 proc.) ir trečioje – kariuomenę (61 proc.). Kas lemia, kad visuomenė pasitiki ugniagesiais? Ar kad tai viena iš prasčiausiai aprūpintų institucijų: menka alga, pasenusi gaisrinė technika, darbinės aprangos stygius? Kodėl ugniagesiai atrodo patikimesni už kitų institucijų darbuotojus, pavyzdžiui, policiją? Didelis visuomenės pasitikėjimas – moralinis atlygis?
Ugniagesiai gelbėtojai skuba padėti visiems įvairių bėdų ištiktiems žmonėms, gesina gyvenamuosius namus, transporto priemones, liepsnojančią žolę, degantį mišką, išlaisvina automobilyje prispaustus žmones ir kita. Nedidelius atlyginimus gaunantys darbuotojai budi itin atsakinguose postuose.

Priešgaisrinės tarnybos vadovas S. Virbauskas: „Komandose dirba vietiniai žmonės, pažįstantys gyventojus, žinantys jų gyvenamąsias vietas, todėl pagalba suteikiama greičiausiai.“


Skuba padėti visiems
„Sulaukiame padėkų – tai didžiausias atlygis mums. Štai degė namas, nudegė stogas, patalpos sulietos vandeniu – suniokotas turtas, sukauptas per gyvenimą. Bet nelaimę patyręs šeimininkas turi jėgų padėkoti ir tokiu atveju. Sujaudino mama, su vaiku atnešusi komandai pyragą – padėką už sėkmingą gelbėjimo darbą“, – šyptelėjo Klaipėdos APGV Gargždų PGT viršininkas T. Taučius.
Ugniagesiai gali bausti gyventojus už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, tačiau T. Taučius tvirtino, kad nesistengia rinkti baudų – svarbu, kad tik mažiau gaisrų būtų.
Pareigūnas patikino, kad Gargždų PGT padėtis nėra prasta: remontuojamas, atnaujinamas pastatas, tik orai stabdo darbus, visgi iki vasaros šis turėtų nušvisti. „Rajono Savivaldybė žadėjo pakeisti asfalto dangą kieme, planuojame čia įrengti valymo įrengimų, kad galėtume plauti gaisrinius automobilius“, – apie pokyčius kalbėjo T. Taučius.
Šią vasarą Gargždų PGT turi pasiekti išsvajotas naujas gaisrinis automobilis su visa įranga, vešiantis kelis kubinius metrus vandens. Dabar didžiausias gabena 26 kub. metrus – gal Lietuvoje vienintelis toks galingas, bet jau trisdešimtmečio sulaukęs. „Matyt, teks skirtis su juo, – apgailestavo T. Taučius ir pridūrė: – Šis automobilis išgelbėjo ne vieną namą Klaipėdos rajone.“ Kiti du gaisriniai automobiliai taip pat nėra nauji: vienas pagamintas prieš 8 metus, kitas – prieš 15 metų.


Motyvuoja ne alga
Visuomenė pastebėjo kai kurių ugniagesių pasikeitusią aprangą. Pasak viršininko, jos sulaukė apie 25 proc. gargždiškių pareigūnų. Naujoji yra šviesios spalvos – ugniagesius, iš gaisrų grįžtančius suodinais, išteptais rūbais, tai glumino, tačiau gamintojai patikino, kad tai specialus, labai kokybiškas audinys, prie kurio nelimpa jokie dažai, jis atsparus aukštai temperatūrai. „Ugniagesio saugumas ir yra prioritetas“, – patikino pašnekovas.
Šį pavasarį Gargždų PGT pradėjo dirbti 3 nauji ugniagesiai gelbėtojai, čia atlikę praktiką. Dar vienas mokosi ir galės tapti šios komandos nariu. Tačiau neramu, nes 3 ugniagesiai sulaukė statutinio pensinio amžiaus: gerai, jeigu pratęs tarnybą – pasiliks metams, o jei ne… Šiuo metu pagal etatų skaičių trūksta trijų ugniagesių. „Kai trūksta, ekipažo nariams tenka daugiau, intensyviau dirbti gesinant ar gelbėjimo darbus atliekant“, – neslėpė T. Taučius.
„Pradėjęs dirbti ugniagesys gelbėtojas „į rankas“ gauna vidutiniškai apie 700 eurų. Kasmet koeficientas didinamas – alga didėja nuo 70 iki 150 eurų, – kalbėjo viršininkas. – Alga – ne pagrindinė motyvacija. Motyvuoja kolektyvas, kuris draugiškas, ir darbo grafikas: į darbą ugniagesiai ateina kas ketvirtą parą, todėl turi galimybę dirbti kitame darbe ar turėti savo veiklą.“ Gargždų PGT viršininkas T. Taučius patenkintas rajono Savivaldybės vadovų požiūriu į priešgaisrinę, civilinę saugą. „Džiugu, kad atsakingai žiūri į gyventojų saugumą ir skiria lėšų Priešgaisrinei tarnybai, kuriai vadovauja iniciatyvus, reiklus, principingas vadovas Stanislovas Virbauskas“, – kalbėjo pareigūnas.

Gargždų PGT viršininkas T. Taučius: „Džiugina rajono Savivaldybės vadovų požiūris į priešgaisrinę, civilinę saugą.“


Budi tik po vieną
Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos įsikūrusios Priekulėje, Plikiuose, Veiviržėnuose, Endriejave, Girkaliuose, Agluonėnuose, Judrėnuose. Jos arčiausiai šių miestelių, kaimų gyventojų, todėl ištikus bėdai pirmosios suteikia pagalbą.
Pasak Priešgaisrinės tarnybos vadovo S. Virbausko, ugniagesiai gelbėtojai gyventojų gerbiami ir vertinami už jų atsakingą ir pavojingą darbą. „Sudėtingose situacijose suteikdami pagalbą jie turi greitai ir tinkamai priimti sprendimus, todėl ugniagesių komandos turi būti aprūpintos šiuolaikišku transportu, gelbėjimo įranga ir kvėpavimo aparatais, kad galėtų dirbti uždūmintose patalpose“, – dėstė S. Virbauskas.
Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai pagal iškvietimus į įvykius pirmauja šalyje, tačiau skirstant dotacijas niekas į tai neatsižvelgia – skirstoma pagal komandų skaičių rajone. Skaičiavimo metodikoje nenumatyta lėšų ilgalaikiui turtui įsigyti. Valstybės dotacijų neužtenka atlyginimams ir patarnavimams, todėl pažeidžiamas priešgaisrinės saugos standartas: komandose budi tik po vieną ugniagesį. Naudotos gaisrinės mašinos, elektros generatoriai, gelbėjimo įranga, kvėpavimo aparatai, prevencinės priemonės perkamos Savivaldybės lėšomis.
„Tikimės, kad užtikrinant budėjimą komandose po du ugniagesius Savivaldybės administracija, Tarybai pritarus, skirs lėšų papildomai įsteigti po vieną ugniagesio gelbėtojo etatą kiek­vienoje komandoje“, – kalbėjo S. Virbauskas.


Bandomasis projektas
Rajono Savivaldybės administracija rūpinasi civiline ir priešgaisrine sauga, komandų ugniagesiams sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Jie nuolat atnaujina teorines ir praktines žinias, dalyvauja mokymuose, pratybose, kartu su Gargždų PGT dalyvauja prevencijose, rengia gyventojams mokomąsias-parodomąsias pratybas, dalyvauja visuose rajono renginiuose.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja savivaldybių priešgaisrinių tarnybų bandomąjį prijungimą prie departamento. Tai vyksta Radviliškio rajono savivaldybėje, – kalbėjo S. Virbauskas. – Galbūt reikėtų prijungti nugyventas ir menkai finansuojamas rajonų priešgaisrines tarnybas. Dauguma šalies savivaldybių nepritaria šiam variantui, nes Skandinavijos ir kitų Europos šalių priešgaisrinės tarnybos priklauso savivaldybėms. Manome, kad ir mūsų rajone komandos turi būti išsaugotos ir aprūpintos šiuolaikiškomis priemonėmis.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 m. įsiplieskė 8 333 gaisrai, juose žuvo 94 žmonės. 2022 m. – 8 410 gaisrų, juose žuvo 72 žmonės. Klaipėdos rajone 2021 m. kilo 199 gaisrai, kuriuose žuvo 3 žmonės, 2022 m. – 207 gaisrai, žuvo 4. Žuvusiojo ugnyje paveikslas: vidutinio amžiaus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, toleruojantis asocialų gyvenimo būdą.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių