Sunkiaatletė gargždiškė skina pergales aukščiausio lygio čempionatuose
„Ši sporto šaka reikalauja iš savęs išspausti maksimumą. Kiekvienose varžybose parodai daugiau nei fizinį, techninį pasirengimą. Labai svarbus ir psichologinis pasiruošimas“, – sako L. Jakaitė.
Gargždų sporto centro auklėtinė Lijana Jakaitė rajono vardą garsina tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Gargždiškė yra Lietuvos moterų sunkiosios atletikos vicečempionė ir Lietuvos moterų rinktinės narė. Pasak sportininkės, sėkmę lemia tik sunkus ir ilgalaikis darbas.
Tiek fiziškai, tiek psichologiškai
– Kaip prasidėjo Tavo, kaip sportininkės, kelias?
– Gargždų sporto centre, trenerio Edvardo Šauklio salėje, atsidūriau būdama beveik 16 metų. Įkalbėjo ateiti viena draugė. Čia susipažinau su trenere, kuri neseniai buvo pradėjusi kilnoti štangas. Pabandyti jas pakilnoti pasiūlė ir man. Mane pastebėjo E. Šauklys ir paragino labiau užsiimti sunkiąja atletika. Taip šia sporto šaka užsiimu daugiau nei penkerius metus.
– Kuo sužavėjo sunkioji atletika?
– Ši sporto šaka reikalauja iš savęs išspausti maksimumą. Kiekvienose varžybose parodai daugiau nei fizinį, techninį pasirengimą. Norint įveikti ne tik pradinius pasirinktus svorius, bet ir sėkmingai įgyvendinti tolimesnius tikslus, labai svarbus ir psichologinis pasiruošimas.
Sunkios treniruotės beveik kasdien
– Esi absoliuti Lietuvos moterų čempionato nugalėtoja, Lietuvos moterų rinktinės narė. Kokie tokios sėkmės užkulisiai? Kiek tenka dirbti dėl tokių pergalių?
– Darbas, darbas ir dar kartą darbas su savimi. Turiu laiko rasti tiek mokslui, tiek treniruotėms. Kasdienybė – sportas ne tik darbo dienomis, bet ir ankstyvais savaitgalio rytais. Taip pat reikia tinkamai pasirinkti įvairius vitaminus ir papildus.
– Kiek laiko skiri treniruotėms?
– Per savaitę keturis ar penkis kartus po dvi tris valandas.
– Ar privalu laikytis griežto režimo, o kartais paaukoti ir laisvalaikį?
– Jei nori siekti rezultato sporte, laisvalaikį reikia derinti tik po treniruočių. Tad apie atostogas ilgesniam laikui svetur net negaliu pagalvoti.
Ruošiasi varžyboms Maskvoje
– Kas sunkiausia žengiant sportininkės keliu?
– Manau, kad visiems sportininkams ilgalaikė rutina įgrysta. Rezultatai sustoja. Tuomet privalai surasti motyvacijos, kad galėtum judėti toliau. Tiesa, taip pat sunku siekti geresnių rezultatų, kai nesi finansiškai garantuotas, ar bus lėšų dalyvauti Europos ar pasaulio masto varžybose. O dalyvauti svetur būtina. Nes pasiekus tikrą lygį varžybos „namuose“ įgyja tik praktinę naudą.
– Garsini rajono vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ar jauti vietinių gargždiškių ir Savivaldybės palaikymą?
– Žmonės, kurie nori, palaiko ir palaikys. Visuomet mano atrama yra artimiausi žmonės, tėvai ir pažįstami. Šiais metais esu labai dėkinga ir Savivaldybei. Be jos finansavimo nebūčiau išvykusi į pasaulio čempionatą ar parsivežusi pirmąjį medalį iš Europos. Tikiuosi, kad šis palaikymas toliau suteiks galimybę garsinti rajono vardą.
– Turbūt čempionatus ir laimėjimus sunku suskaičiuoti. Tačiau kokia pergalė tau labiausiai įsiminė ir kodėl?
– Europos jaunių čempionatas Rumunijoje, kuriame rovimo veiksme iškovojau mažąją bronzą. Svajoju, kad kada nors tokio rango varžybose atsistojusi ant pakylos išgirsiu ir Lietuvos himną.
– Kokie tavo planai sporte? Galbūt su juo siesi ir savo ateitį?
– Kol kas studijuoju finansus, kurie su sportu sąsajų tikrai neturi. Tačiau iš sportininkės perspektyvos noriu išnaudoti visas įmanomas galimybes. Šiuo metu ruošiuosi Europos suaugusiųjų čempionatui, kuris vyks balandžio mėnesį Maskvoje.
Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ
